Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78135)
Fantastika
(2308)
Scenarijai
(638)
Esė
(1557)
Proza
(10915)
Šiukšlių Dėžė
(22301)
Vaikams
(2716)
Slam
(75)
English
(1198)
По-русски
(1699)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122009
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13197)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
zebr slepiasi nuo rašyko
Mėlynos mintys
Kyla mėlynos mintys
Į saulę, pro ašarotus
debesis
Iš karsto dulkėto, su žemėm
Ir smėliu raudonu.
Kyla pro žydinčias žvaigždes,
Pro temdančius padangę
debesis
Ir sparnuotą gyvenimo viltį,
Skubančią link karsto skurdaus.
Kyla pro margas ugneles,
Kur Anapus poetą smaugia mirtis
įtraukus į vazonėlį,
Širdį draskančioj žemėj –
Giltinės kambary.
Kyla pro jaunystės lauką
Kur silkės sukasi
sparnuotos.
Kyla link medinės palangės,
Maldos paliktos kambary.
Orginalas:
Skuba, sukas
gyvenimo ratas,
Margos
dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo greit metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.
Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie smūtkelio
medinio
parimęs,
Dar
gyventum
, mylėtum aistringai...
Pusto vėjas
dulkėtą
arimą.
O prie vartų - viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom lūpomis.
Tu - gyvenimui
maldą[b] kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.
Ir žiūri pro blakstienas į [b]saulę,
Temdo ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų -
sparnai
– laikas
kilti
- - -
Vis menu tas dienas kai
jaunystėje
Dainą
traukdamas lauką
akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų
giltinė
druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro
karsto
...
Kol palaukėje
žydi
vosilkos,
Žiba akys,
raudonos
kaip
žvaigždės
...
Dar po šimtą, barmene, ir
silkės
,
O rytoj - tegu antkapis eižės.
O rytoj te
mirtis
mane
smaugia
,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš
anapus
girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.
Ir išgersiu už jūsų
jaunystę
,
Ir už savo rusenančią
viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į
padangę
pakilti.
Taip jau būna, sudylam iš lėto,
Byra dienos tarp pirštų kaip
smėlis
.
Tą, kur gyvas buvo poetas,
Lai ant kapo primins vazonėlis.
Vazonėlyje - žemių
saujelė,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos žiedo ugnelė,
Nuo
palangės skurdaus kambarėlio
.
Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės
širdį draskančios
eilės,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu
lieka
tas vingis
Mėlynuot
kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai sustingę
Jubiliejų
poetai
nelaukia.
Gali būti kad aš ne visus žodžius pažymėjau, nes skubėjau. Iš anksto atsiprašau.
Spindesys
Įlipo dvi silkės į obelį - kaip gera turėt automobilį. Jei dėl pokšto silkės ir mirtis vazonėlyje - nuobodoka, jei ne tai nelabai jos ten į temą. Nesusekiau, kaip ten poetą jau anapus esantį gali mirtis smaugt - jis gi miręs (ar autorius miręs, ir poetas jam anapus?). Lėkštokai, kažkaip, manau iš užduoties žodžių kažką spavingesnio buvo galima sukurt.
Įvertinimas: 2.3
Švelnus Jungas
Toks sintetinis tekstukas. Kaip ten tos mintys su žemėm taip aukštai pakyla, o paskui nusileidžia kilti iki palangės?
0,5.
Įvertinimas: 0.5
Maša
techniškas geras. klasikinė forma. turinys (šio batlo kontekste) nelabai originalus (poetas / mirtis). bet šiaip toks geras. taisyklių pažeidimų neradau.
Įvertinimas: 3.6
M0NTĖ
taip, jei jau poetą smaugia mirtis, tai tik vazonėlyje:DDD
Įvertinimas: 3
dr
Įvertinimas: 2.2
atgal