Pabaiga visiškai išbyra, tiek ritmo aiškaus nebelieka, tiek šimto barų slėgio vosilkos atsiranda, kanupos kaip metai prie vartų susisuka į medinį smūtkelį ir skaitytojui be to, kad jis pats neprotingas nieko nepasako. Iki brūkšnių - neblogai, nors nuo kilpų ir vosilkų ir pelargonijų nepabėgta, bet gi reikia stiprioj vietoj baigt, o ne laukt, kol benzinas baigsis.

Na, suveltas kaip koks kaltūnas.. Ir kaip ten tiek spėlėtų poetų į vieną kilpą sukišt pavyko?:(

0,2.

poetai kilpoj NR. 2. technikos (meistriškumo) ypatingo nepastebėjau. labai jau banalu. taisyklių pažeidimų neradau. žodžiu, bendras įspūdis – silpnai.

traukia jautis jubiliejų, blyn, o poetai supasi kilpose lingu lingu:))