Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78135)
Fantastika
(2308)
Scenarijai
(638)
Esė
(1557)
Proza
(10915)
Šiukšlių Dėžė
(22301)
Vaikams
(2716)
Slam
(75)
English
(1198)
По-русски
(1699)
Po polsku
(371)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
122009
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13197)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
Somnambulas
Mėlynas
Dulkėta saulė dangų temdo,
Ir vėjas žiba pelargonijų eilėj
Barmenas mylimą poetę smaugia
Iš lėto, lūpomis, tarpuvartėj.
Tarp pirštų eilės dyla, byra,
Telieka sauja žemių mėlynų,
Poetė greitai į žvaigždes pakyla,
Barmenui stingstant smūtkeliu.
- - -
Likimo vingiai
Skuba, sukas gyvenimo ratas,
Margos dienos vaivorykštėm mainos.
Nematei, kaip prabėgo
greit
metai,
Nejučiom jubiliejus ateina.
Pažiūrėk dar į vieškelio vingį
Prie
smūtkelio
medinio parimęs,
Dar gyventum,
mylėtum
aistringai...
Pusto
vėjas
dulkėtą
arimą.
O prie
vartų
- viešnia nelauktoji,
Pabučiuoja pamėlusiom
lūpomis
.
Tu - gyvenimui maldą kartoji,
Bet jauti, kaip jau šąla kanupos.
Ir žiūri pro blakstienas į
saulę
,
Temdo
ašaros debesiu mintį -
Sušunki: „Koks gražus šis pasaulis! “
Vietoj rankų - sparnai – laikas kilti - - -
Vis menu tas dienas kai jaunystėje
Dainą traukdamas lauką akėjau...
O dabar mano rankos sutinę jau
Nebeklauso - ... sujubilėjau - - - - -
Nebeklauso jau rankos nei kojos,
Ant žaizdų giltinė druską barsto,
Nebeklausantis mano rytojau,
Pasirodyk prie atviro karsto...
Kol palaukėje žydi vosilkos,
Žiba
akys, raudonos kaip
žvaigždės
...
Dar po šimtą,
barmene
, ir silkės,
O rytoj - tegu antkapis eižės.
O rytoj te mirtis mane
smaugia
,
Aš jau viską šioj žemėj patyriau,
Iš anapus girdžiu kažkas šaukia,
Bet šiandien jubiliejus - įpilk man.
Ir išgersiu už jūsų jaunystę,
Ir už savo rusenančią viltį
Atsisegti pačiam, nusimy**,
Mintimis į
padangę
pakilti
.
Taip jau būna,
sudylam
iš lėto
,
Byra
dienos tarp
pirštų
kaip smėlis.
Tą, kur gyvas buvo
poetas
,
Lai ant kapo primins vazonėlis.
Vazonėlyje -
žemių
saujelė
,
Kur bučiuot kas savaitgalį mėgau,
Pelargonijos
žiedo ugnelė,
Nuo palangės skurdaus kambarėlio.
Palinguoki, brolyti, į taktą,
Kai skambės širdį draskančios
eilės
,
Ir žinok - virvės vingio ant kaklo
Nenupjaus jubiliejinis peilis.
Nenupjaus, tegu
lieka
tas vingis
Mėlynuot
kaip vosilkos palaukėj,
Sukas kilpoje metai
sustingę
Jubiliejų poetai nelaukia.
Spindesys
Su rimu nesusitvarkoma. Aplinka su siužetu nesisieja. Labai jau primityviai Otelas su Dezdemona sulipdyti.
Įvertinimas: 1
Švelnus Jungas
:DDD Pavarei:DDD Tik kad poetės į barmenus nelabai žiūri, kiek žinau. Apsišaukėlės nebent:) Arba į apsišaukėlius barmenus:)
O šiaip tai - su išmanymu padirbtas:) 4.
Įvertinimas: 4
Maša
techniškai galėtų būti geresnis, norėtųsi įdomesnio rimo. taisyklių pažeidimų neradau. Ironiškas, taip.
Įvertinimas: 2.5
M0NTĖ
užduotis įvykdyta, šmaikštus, vienok tarpuvarTĖJ neskanus kirtis, mintis lėkštoka - 3,7
Įvertinimas: 3.7
dr
JĖGA. pagaliau vykusi tiksli juokinga... 4
Įvertinimas: 4
atgal