Rašyk
Eilės (76457)
Fantastika (2231)
Esė (1523)
Proza (10700)
Vaikams (2594)
Slam (50)
English (1173)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





అమర భూములు

virš galvos skrieja kregždžių skeveldros
išsprogdintos iš kiemo pastogių
ateinu iš nakties nesibeldęs
nepavalgęs negėręs sublogęs

viržiais rankos apžėlusios veidas
ir ne akys - kinivarpos judrios
jei nebūčiau tamsos prisileidęs
į garuojančias prieširdžių kūdras

sušukuoti smilgynai prieš plauką
tavo pirštai - vilkais į ganyklą
aitrų kvapą iš vėjo ištrauki
kraujas virstantis lydiniu stiklo

po žvaigždynus skalikai nešioja
aukso gervę nasruos įsikandę
byra plunksnos ir ašaros nojaus
uždangstydamos geliantį randą

kai mane ugnimi išlydėsi
leisis dulkės į vėstančią masę
miegas smilkstančio krūmo pavėsy
ir širdis - į žemes nemariąsias






eŠEIrp MAno

Motina sakė, be veido, be riksmo gimiau,
kaip pilkas akmuo ištrauktas iš upės brastos.
Atmosferas dalgiu viešpatis rėžė pusiau,
kad į salą nužengtų ankstyvas ruduo.
Kampą geležtės laužė kalno kupra.
Lavina susimaišius su delno linijų sietu
virto žemyn į akiduobę vieną slapčia
rugsėju, pro kitą iškrito pavasario lietūs.

Klūpantis broli
Liudininkai jau laukia
Niekas neliūdi


Du metų laikai – du priešai aršiausi –
manyje susipyko ir nurimt negalėjo.
Birželiui žadėjau: „Laisvę atgausi. “,
gruodį supančiojau virvėmis vėjo.
Užaugau prieš laiką, į vakar – suklydau.
Tarsi prieš tėkmę, prieš valią, prieš plauką.
Brolį vyresnį savo rankom pavydo
įstūmiau į žiemą, kaip širdgėloms auką.

Esu antrasis
Kardo kantrybės kvapas
Kimono baltas


Nužievinta gėda – toks mano kelias.
Pjūklo dantim vis giliau ir giliau
iš senatvės į pradžią, iš juodo į žalią
rieves skaičiavau. Jau greitai, tuojau.
Žiedadulkės ledo sklandė kaitroj,
saulė laukuose negainiojo rūko.
Pasikviečiau brolį grįžti namo
ir garbę išsaugot ritualu sepuku.

Dvelktelėjimas
Mintys daugiau negimsta
Galva pakibo