velniai žino apie ką, bet simpatiškas. :)
įspūdis, kad vejasi žaltvykstė, kaip prakeiksmas, lyg policijos ekipažas su mėlynais žiburėliais ir nepadeda nei aukos bažnyčiose, nei sriūbavimai. tas 'vienišas vinis' įtartinas. patinka nuotaika ir temos atskleidimas.

Trinant įsivaizduojamą horizontą, teks ištrinti ir save. Nugalint jį, pavyks ženkliai daugiau. Skaitant man iškilo seno apleisto daugiabučio namo, kažkur gilioje provincijoje, vaizdinys, kurio kieme kartais pasirodo koks nors pavienis jo gyventojas. Tiesiog gyvenimas nuo pensijos iki pensijos, nuo atlyginimo iki atlyginimo. Neatitiko temos. Jei būtų ne čia, o Eilėse paskelbtas, įvertinčiau kaip įdomiai norimą nuotaiką aprašantį eilėraštį.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): su tema žaidžiama atsargiai. Kaip su žvake, gaisro ištroškusia. Ir tai imponuoja. Tiesa, skaitant atsiranda jausmas, jog pabaiga "iš oro" nukabinta. Kita vertus, ji ir yra eilėraščio vinis. Tie likimai išblukę iš stereotipų pančių sunkiai vaduojasi. 1,9
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): šauktukų daugoka. Bet yra ir spalvingesnių frazių (blunkančio lino akys, aprašymas "ne maldaknygės žodžiais"). Horizonto trynimas – gerai. 1,5
bendras balas ir išvada: vieniša vinimi žvakės liepsnos neužkalsi 3,4

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Didaktika! Ir kas iš to skaitytojui?
Potencialo tam tikro kūrinys turi. Bet nereikia apsimetinėti, kad skaitytojas ir autorius tokie naivūs, koks šio eilėraščio turinys.

tik pažaidimas.