patinka sakmės dainos įtraukimas, klystžvakės, monai.
ties nuotaka ir aš suklumpu. akmuo gal ne tiek painus ('pasipynė'), kiek... užkeiktas. taip? ties juo rado tą kardą? 
kiek kliūna 'šulinys' pelkės saloj, 'takas' į namus. na per pelkę, ypač grįžus po kiek laiko...
suprantu, poezija, daina, sakmė, jose kitaip, bet man labiau priimtina, kai nepasimeta ir logika. kai stipriau įtikina kiekviena pasirinkta detale.

Graži istorija, kupina senovinio kaimo kolorito, tautosakos elementų. Juk nebūtina užrašyti žodį "horizontas" tekste. Pakanka sukurti vaizdinius, kurie leidžia spręsti, kad herojui jis egzistuoja yra matomas ir jo siekiamas. Juo labiau, kad šis horizontas yra įveiktas gyvenimo patirtimi, įgyta su kardu rankoje. Jį išmetus, vienas horizontas liko nugalėtas. Aš taip supratau paskutines eilėraščio eilutes.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): puikiai apžaista tema. Nei žaltvykslė akcentuota, nei horizontas paminėtas. O atrodo pataikyta ir gana. Pabaiga super. Ar kaip nekonkursinis kūrinys tilptų į sąvoką "inovatyvu" – velniai žino. Velniai žino ar reikia. 2,7
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): ok. Rašytas įgudusia ranka. Šiandien žavus. Kiek atualus bus rytoj? 1,8
bendras balas ir išvada: ne tik kvaišeliams akmuo pakeliui pasipina 4,5

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Labai, nu tikrai labai gražus kūrinis iš kalbinės-žodyninėns ir ritminės perspektyvų. Labai malonu skaityti ir įsivaizduoti, kaip skamba. Šiuo atžvilgiu autoriui nuo manęs penketukas ir bučkis.
Turinys tačiau, kaip ir priklauso liaudies kūrybos iškarpyčių rinkiniui - nelabai gudrus.
Norėčiau paskaityti daugiau autoriaus kūrinių, kurių kalbinė pajauta būtų tapati, tačiau kūrinys dar ir turiniu - išties  autorinis ir originalus.

saule motule dar netekėk / kardas akivare spingsi

visai gražus tekstas, su tautosakos motyvais, ir pabaiga graži.

erzino tie sako, sako, sako, kalbėdavo... taip kuriama distancija tarp pasakototo ir lyrinio herojaus, tačiau čia, manau, jos nereikia, be jos būtų stipriau, tikriau, lyg ir apie kitą, bet kartu ir apie save.

vertinu aukštai.