patinka pabaiga. nesuprantu tokių 'lietuj išblukęs liepos perseidų'

Nepatiko. Gal dėl kuriamos niaurios nuotaikos. Aišku, fizinė mirtis visada įveikia turėtą gyvenant horizontą, nes jis paprasčiausiai baigiasi tuo pat metu. Vertinant literatūrine prasme, tai tikrai neblogas ir įdomus eilėraštis. Surašytas sklandžiai ir į temą. Todėl mano "nepatiko" dar nereiškia, kad vertinimo balas bus žemas.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): pabaiga stipri. Horizonto anapusybė egzistuoja. Bet žaltvykslės tai kaip iš reikalo išdygo. Šimtai net. 2,1
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): respektas už nuokanas ir žodį "sklęstis". O kraujo krešėjimas kažkodėl neįtikino. 1,6
bendras balas ir išvada: 3,7

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Turinio atžvilgiu tai nėra toks prėskas kūrinys, kokie yra tie, kuriuos šiame mūšyje kai kuriuos manau esant. Tačiau tuo pačiu, tas individualaus žmogaus darbas, kurio čia esant matau - tik poskonis. Norėčiau, kad autorius nebijotų išreikšt tą autorinę pusę, kuri jį daro juo.

prisiminiau vieną a.mrčėno eilėraštį: tai tu, mirtie? tai dar ne aš, brangusis.

pasirinkta sudėtinga eilėraščio forma reikalauja ypatingo tikslumo. deja, čia jo pasigedau.

skystokos pirma ir paskutinės strofos. viduriukas pakenčiamas.