'Gal kuris pagalvos —gera būti žmogum,
Bet to niekas ir niekam nesakė.'
argi? abejoju.
vėlei, o ne vėliai. nors galima ir taip, bet.
brūkšnys rašomas su tarpais abipus – taip.

Man asmeniškai šis eilėraštis patiko savo darna ir išlaikytu minties vientisumu. Pelkių ugnelės ir horizontas paminėti tik probėgomis, tačiau kūrinys yra artimas duotai temai. Jame slypi ir kelias link įsivaizduojamo horizonto, ir kliūtys šiame kelyje, tiek pačiame žmoguje, tiek jo atrandamos iš šalies. 

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): tema netiesmukai sutraktuota. už tai pliusas. jausmuose minties ieškoti gal ir nereikia. bet vis dėlto, kažkokio originalumo pasigendu. 1,6
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): lyrika kaip lyrika. su vienu kitu tų pačių kalbos dalių rimavimo atveju, su tokiomis keistenybėmis kai "skylėtas horizontas" ar "išstypę ugnys", su devynioliktu amžiumi dvelktelėjusiais lėto žingsnio aidais... 1,0
bendras balas ir išvada: šita pelkė tai piligrimo šešėlis. išblukęs iki klampumos 2,6

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Labai vertinu tai, kad sudėjai ilguosius brūkšnius, įsivaizduoju, kad taip nutiko, nes jauti kažkokią meilę tai kalbai, kuria rašai ir stengiesi ją plėtoti ir parodyti. Bet tuo pačiu manau, kad mylėti kalbą nepakanka, kartais reikia ir pasimokyti kaip su ja mylėtis. Pavyzdžiui išties rimuoti, o ne tik sudėti eilutės gale -um. Tuo pačiu manau, kad tau tikrai pravers, jei paskaitysi apie piligrimystę - kas tai yra ir kaip tai vyksta, gal dvasiškai įkvėps, o tuo pačiu įgysi žinių, kurios leis rašyti kokybiškesnę teminę literatūrą.

septinta eilutė išsimuša iš metro.

kalbant apie turinį, tai susidarė toks įspūdis, kad nelabai žinota, ką norima pasakyti, o pasakyti juk reikia.

žodžiu, eilėraščiui trūksta aiškios idėjos, kibirkšties.

iš tų, kuriuos perskaitai, ir nelieka.