Pirmai eilutei pasirinkta (žinoma, dėl skiemenų skaičiaus) kiek gremėzdiška veiksmažodžio forma. Antro etapo temos  - ne per daug. Eilutės sunkiai inertiškai atsiskiria.

jei ne pavadinimas sunku būtų suprasti apie ką čia

Priešininko kūrinys "pataiko į temą" labiau, nei šis. Tiesą pasakius, kasdienybės ženklą čia galima įžvelgti tik ilgai mąstant ir svarstant : )
Tačiau kūrinys savitas, technika ir bendru įspūdžiu (juk japoniškajam haiku būtent vizualumas) pralenkia.

Šitas nesuprantamas...

smagus, net nežinomybe pakvimpa

Išradingai (ir tinkamai) pavartotas frazeologizmas, haiku įtampa progresyviai didėja iki paskutinės eilutės. Kinematografiška ir taikli akimirka.

super

Prasmė yra, bet autorius(-ė) stengdamasis perteikti temą įbrido banaliosios rutinos upėn (kiek aikštės su balandžiais yra nuo rutinos kenčiantiems praeiviams). Pavykt, pavyko.

... o šitas banalus. Pasirinkimai.

kad ne