Rami spalio popietė Markučiuose, A.Puškino namelyje, buvo rudeniškai jauki. Šiltame mažame kambarėlyje, kur tilpo ne daugiau trisdešimties žmonių, grupelė paauglių nekantriai laukė vakaro, skirto V.Vysockio kūrybai, pradžios. Keletas garbių ponų žvilgčiojo į laikrodžius. Jau.. jau tuoj…. Aktyviai nusiteikusi dama skubėjo susodinti vėluojančius svečius ir skolintu žiebtuvėliu netrukus įžiebė vakaro pradžią. Jai pradėjus įvadinę kalbą, už durų pastebėjau aukštą, liekną ir santūriai besijaudinančią...