Vysockio moteris

Rami spalio popietė Markučiuose, A.Puškino namelyje, buvo rudeniškai jauki. Šiltame mažame kambarėlyje, kur tilpo ne daugiau trisdešimties žmonių, grupelė paauglių nekantriai laukė vakaro, skirto V.Vysockio kūrybai, pradžios. Keletas garbių ponų žvilgčiojo į laikrodžius. Jau.. jau tuoj…. Aktyviai nusiteikusi dama skubėjo susodinti vėluojančius svečius ir skolintu žiebtuvėliu netrukus įžiebė vakaro pradžią. Jai pradėjus įvadinę kalbą, už durų pastebėjau aukštą, liekną ir santūriai besijaudinančią moterį. Tai buvo Ji, http://rasyk.kitoks.lt svetainėje vadinanti save Morta. Ne vienas yra skaitęs svetainėje paliekamus Jos verstus V.Vysockio eilėraščius. Ir ne vienas žino, jog vertimai neprasti.
Moteris, renkanti viską, kas susiję su V.Vysockiu ir jo kūryba, pasakojo daug įdomių ir paprastiems, besidomintiems žmonėms nežinomų dalykų. O juk ir trupinėlis informacijos apie Jį yra labai svarbus. Juolab, kad kuo toliau, tuo mažiau jaunimo domisi rusų kultūra. Tą, žinoma, įtakoja ir kalbos nemokėjimas. Todėl Mortos užsibrėžtas darbas platinti V.Vysockį Lietuvoje yra svarbus ir labai pagirtinas. 
Vakaro metu skambėjo dainų autoriaus ir Jo žmonos muzikiniai įrašai. Taip pat buvo atliekama ir gyva muzika, kur girdėjome į lietuvių kalbą verstus tekstus. Tiesa, klausytis lietuviškai dainuojančio rusakalbio pono buvo gana neįprasta, bet smagu. Dar pora pasisakymų, dar pora įtikinamai skambančių akordų, ir viskas baigėsi netikėtai greitai (nors žalias jaunimėlis buvo bepradedą bruzdėti). Prasidėjo padėkos, sveikinimai, buvo įteikiamos rudeniškos puokštės.
O puškiniško veidrodžio atspindy, aristokratiška ir susimąsčiusi stovėjo Vysockio moteris. Nuskambėjus paskutiniams nebaigtos dainos akordams, ji atrodė rami ir vis tokia pat santūri. Lyg rusiško filmo herojė…