Kokia paprasta ir žavi
Upelė prie pasienio ženklo.
Į ją sugrįžus veiziu.
Pro pirštus kojų vanduo teka.

Vinguriuoja joje gal dėlė,
Po akmeniu miega skaistybė.
Į namų pusę traukia upelė,
Priglaus pakeliui viltį.

Lankstau popierinį laivelį,
Parneš linkėjimus mamai.
Žodį tėvui.
Ašarą žemei.