esu medikė, tai gal ir perspaudžiau tai iš savo pusės. Kompanionas pritraukė tai arčiau šios žemės. Visa tai yra kasdienybė tos visos gydymo sistemos, kurioj nepasisukęs nesuvoksi kur visko pradžia ir galas, kas kaltas, kas nuskriaustas, susirinkimas, kuriam neaišku kas vadovauja ir kodėl išvados(kokios dar išvados?) yra tokios, kokios yra.
1. kovarnių priešmirtinės konvulsijos - raiškos spalvingumas, emocinis laukas, technika (?) (max 2 balai): jei jau Napoleonai net du, tai kodėl ir kokių kovarnių palatose neaptikus. idėja man patiko. bet perteikimas nuspėjamas, situacijos stereotipiškos, o smūgis pabaigoje kažkoks neužtikrintas. 1,0
2. nomenklatūriniai nutarimai ir jų įtaka lyr. subjekto pasauliui - mintis, jos originalumas, apmąstymo gylis (max 3 balai): na, durnyno tema tegul ir padėvėta, bet laisvai suinterpretavau pabaigoje simpatišką mintelę, jog, nepaisant klaidžiojimo anapusybėse, kažkuri pacientų sąmonės dalis nenori būti išbraukta iš gyvenimo. kiek tai sutampa su diagnozėmis - specialistų reikalas. bet tema suinterpretuota įdomiai. 1,9
bendras įspūdis ir balas: užprotokoluotas kelias trenktyn. 2,9
Puikiai, ir šaldyti kovarniai, ir protokolai yra, gal tik suvažiavimo išvengta, bet irgi kaip pažiūrėsi, juk tas slaugos namų kontingentas ne šiaip savo noru čia atsirado, greičiau buvo pristatytas į "suvažiavimą". Kažkiek skausmo ar liūdesio tame yra, toje senatvinėje paskutinėje vakarienėje, tame absurdiškame ir trumpame sustojime prieš iškeliaujant į morgą, paliečia labai asmeniškai ir kartu rudeniškai. Gyvenimo ruduo, arčiau žiemos.
4.9