Turbut tureciau parasyti ka nors prasmingo. bet uz lango vakaras, o aplinkui tauksi kompiuteriu klases klavisai. Nesiraso.
Geriau parasysiu kazka panasaus i manifesta.
geriausia, ka zmonija galejo pastatyti architekturoje, jau pastatyta. Tai  buvo Gotika, sventas ir palaimingas metas. ZMonijos aukso amzius, kuri zmonija, pati to nezinodam, isgyveno. Gotika, kuri verzesi link Dievo, liepsnodama nekantrumu - is cia ir pavadinimas "liepsnojanti gotika".
tai, kas geriausia - jau parasyta. Parasyta Gotikoje. Po to parase Simbolizmas. Po Simbolizmo aplamai sunku kalbeti apie literatura, o ne apie pavienius kurejus.
Kuryba yra is Dievo. Ji arba duota, arba ne. Autentiskai kuryba - tarsi Bizantijos ikonos auksas: ji tampa sviesa.
Menas tarnauja Dievui (objektyvu), bet ne politikai. Kur prasideda politika, menas mirsta. Kaip sake prancuzai, l'art pour l'art (is dalies teisinga...is dalies ne).
As nemoku kurti tikros, autentiskos, spindincios kurybos. Paauglysteje kazka rasinejau, taciau tai buvo tik grafomanija.
Jeigu ir idesiu ka nors - tai bus atsvaitai to, ka jauciu be pretenziju i Kurybos varda.
Is cia prasymas visiems - nesivarginkit vertindami ar rasydami recenzijas: vistiek nepagydysit...