Gimiau 1952 02 17 Pasvalyje, Šiaurės Lietuvoje. Baigęs Pasvalio vidurinę mokyklą (1969), Vilniaus universitete studijavau žurnalistiką ir lietuvių filologiją. Laimingai teko būti su tais žmonėmis, kurie kaip tik tuomet įkūrėm Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą : ji man buvo ir tebėra itin svarbi. Dirbau universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai (15 metų) – Literatūros ir meno savaitraštyje, buvau ir jo vyriausiasis redaktorius. Nuo 1996 m. esu atsidėjęs vien literatūrinei kūrybai.
Lietuvos rašytojų sąjungos (eleres@takas.lt), Lietuvių PEN centro narys. Kaip poetas debiutavau 1974 metais. Pirmoji knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai (!) nebrandi”. Tačiau, vos tik išėjusi – Slenka žaibas (Vaga, 1983), – vis dėlto pelnė 1984 m. Zigmo Gėlės premiją, skiriamą už stipriausią poezijos debiutą.
Rašau daugiausia poeziją (9 knygos), taip pat eseistiką, publicistiką, bandau prozą. Verčiu kitakalbius poetus (Jurijus Ščerbako, Ojaris Medis, Uldinis Bėrzinis, Alicija Rybalko ir kt.) ir pats esu verčiamas.
(http://vladas.braziunas.net/bibliografija/index.html Vladas Braziūnas apie save)
Knygos:
Poezija:
Slenka žaibas (1983)
Voro stulpas (1986)
Suopiai gręžia dangų (1988)
Užkalbėti juodą sraują (1989)
Išeinančios pušys (1992)
Alkanoji linksniuotė (1993)
Užkalinėti (1998; 1999 m. Salomėjos Nėries premija)
Ant balto dugno (1999)
lėmeilėmeilėmeilė (2002)
Būtasis nebaigtinis = Imparfait (2003)
Nuorodos:
Oficiali Vlado Braziūno svetainė:
http://vladas.braziunas.net
