Amerikiečių rašytojas ir leidėjas Teodoras Dreizeris gimė 1871 m. rugpjūčio 27 d. Indianos valstijose Tere–Hote. Šeimoje buvo dvyliktu vaiku. Šeima vertėsi prastai. Būsimasis rašytojas buvo auklėjamas griežtai laikytis religijos postulatų. Berniukas buvo jautrios psichikos ir jam nesisekė kovoti su gyvenimo sunkumais. 1889 m. – 1891 m. Čikagoje vertėsi padieniu darbininku, paskui metus mokėsi Indianos universitete. 1892 – 1895 m. bendradarbiavo Čikagos, Sent–Luiso, Pitsburgo ir Niujorko laikraščiuose. Tačiau T. Dreizeis niekur nepritiko, greitai nusivylė visais darbais. Susidomėjęs G. Spenserio kūriniais, nusivylimą perkėlė į filosofinį lygmenį - visi žmonės yra gamtos jėgų nelaimingos aukos. Iš O. Balzako jis mokėsi, kaip tą nepasitenkinimą išreikšti grožine literatūra. 1890 – 1895 m. dirbdamas žurnaluose parašė romaną „Sesuo Keri“(Sister Carrie, 1900), kuriame jauna mergaitė tampa vedusio vyro meiluže, o paskui tampa žymia aktore. Rimtos moralės žmonės pasipiktino tokia knyga, tad jos prekyba buvo nutraukta. T. Dreizerį apėmė gili apatija, keletą metų neberašė, darbavosi antraeiliuose žurnaluose ir prie geležinkelių. Ir tik 1910 m. užbaigė rašyti antrą savo romaną „Dženi Gerhart“(Jennie Gerhardt, 1911). Šį kūrinį kritika priėmė daug švelniau. Tada T. Dreizeris greitai parašė keletą apsakymų bei vienaveiksmių pjesių, kelionės į Europą įspūdžius ir trejetą romanų – „Finansininkas“(The Financier, 1912), „Titanas“(The Titan, 1914), „Genijus“(The Genius, 1915). Pirmieji du buvo sėkmingi, o trečiąjį ištiko pirmo romano likimas. Ši kartą visuomenei nepatiko, kad pagrindinis herojus menininkas Klaidas, apgavęs ir nužudęs mergaitę, liko nenubaustas.

Nuo 1915 m. T. Dreizeris rašė apsakymus, filosofinius esė, autobiografiją, kuriuose ryškėja viena mintis – visuomenė labai stipriai veikia kiekvieną savo narį ir tas veikimas dažniausiai būna negatyvus. Šiai minčiai gvildenti pašvęstas ir populiariausias T. Dreizerio romanas „Amerikietiška tragedija“(An American Tragedy, 1925). Šio romano siužetas imtas iš tikrovės – teismo protokolų, kur jaunuolis, norėdamas kilti karjeros laiptais, padaro nusikaltimą ir nuteisiamas mirti.
T. Dreizeris nurodo sektiną demokratijos pavyzdį, kuris esąs Rusijoje. Jis susižavi apgaulingu Rusijos įvaizdžiu ir palaiko komunistų partiją. 1941 m. jis parašė antibritišką publicistinę knygą „Ameriką verta gelbėti“ (America Is Worth Saving). 1945 m., siekdamas paremti pasaulio suvienijimo programą, kurios pagrindinę ašį turį sudaryti Sovietinės Rusijos ir Amerikos sąjunga, jis įstojo į komunistų partiją. Ši filosofija įkūnyta dviejuose pastaruosiuose jo romanuose „Tvirtovė“(The Bulwark, 1946) ir „Stoikas“(The Stoic, 1947).

Mirė Dreizeris Teodoras Germanas Albertas 1945 m. gruodžio 28 d. Kalifornijos valstijose Holivude.

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:

Teodoras Dreizeris / Dženė Gerhart - Onė, [1993]. - 277 p.
Teodoras Dreizeris / Finansininkas. - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. - 619 p.
Teodoras Dreizeris / Amerikoniškoji tragedija. - Kaunas : Varpas, 1994.
Teodoras Dreizeris / Sesuo Kerė - Vilnius : One, 1993. - 463 p.
Teodoras Dreizeris / Stoikas - Vilnius : Viltis, 1993. - 252 p.
Teodoras Dreizeris / Titanas - Vilnius : Viltis, 1993. - 407 p.
Teodoras Dreizeris / Genijus - Kaunas : Slenksčiai, 1995.
Teodoras Dreizeris / Amerikoniškoji tragedija - Vilnius : Vaga, 1964.
Teodoras Dreizeris / Finansininkas - Vilnius : Viltis, 1993. - 407 p.
Teodoras Dreizeris / Stoikas - Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. - 408 p.