Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Samuelis Beketas

Samuel Beckett

Apie:

Airių kilmės dramaturgas Samuelis Beketas (Samuel Beckett) gimė 1906 metais, balandžio 13 dieną Airijoje, Fokshorte, pietiniame Dublino priemeistyje. Jo šeima buvo protestantai. Tėvas – geodezininkas, o motina – seselė. Kai Samueliui suėjo 14 metų, jis buvo išsiųstas į tą pačią mokyklą, kaip ir Oskaras Vaildas. Apie savo vaikystę rašytojas sakė: „Aš turėjau mažytį talentą laimei“.

Samuelis baigė griežtu auklėjimu pagarsėjusią Portoros karališkąją mokyklą Eniskline. Joje gerai išmoko prancūzų kalbą, įstojęs į Dublino jėzuitų Šv. Trejybės koledžą, toliau stropiai studijavo. Mokėsi italų kalbos, domėjosi teatru ir dažnai lankė „Abatijos“ teatrą. Gavęs humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, S. Beketas pusę metų dėstė anglų kalbą Belfasto koledže. Vėliau, pasiųstas stažuotis, išvyko į Paryžių ir ten dėstė Aukštojoje pedagoginėje mokykloje ir Sorbonoje. Labiausiai Paryžiuje S. Beketas suartėjo su airių rašytoju J. Joyce‘u. 1928 m. jis tapo net Joyce‘o sekretoriumi.

S. Beketas buvo linkęs į vienišumą. Nelaimingas berniukas išaugo į nelaimingą jauną vyrą. Neretai, apnikus depresijai, S. Beketas praleisdavo pusę dienos lovoje. Jį būdavo sunku sudominti. Tokiomis dienomis jis daug gerdavo. Moterys S. Beketui negalėjo atsispirti, bet „liūdnasis poetas“ neleisdavo niekam įsiskverbti į savo vienatvę.

1928 m. S. Beketas persikėlė į Paryžių. Šis miestas greitai pakerėjo jo širdį. Jam atvykus, Samuelio draugas supažindino jį su to James Joyce‘u, tapusiu uoliasiu S. Beketo šalininku. Būdamas 24 metų S. Beketas laimėjo pirmąjį literatūrinį apdovanojimą – 10 svarų už poemą Whoroscope, kuri nagrinėjo garsaus filosofo Dekarto apmąstymus apie laiko klausimus ir gyvenimo laikinumą. Baigęs rašyti studiją apie Prustą (Proust), S. Beketas priėjo išvadą, jog pripratimas ir rutina yra „laiko vėžys“. Taigi jis metė savo pareigas Triničio koledže ir leidosi į klajokiškas keliones po Europą. Keliaudamas po Airiją, Prancūziją, Angliją, Vokietiją, jis rašė poemas, įvairias istorijas ir dirbo neįprastus, po ranka pasitaikiusius darbus.

1930 m. išleidęs poemą „Ištvirkimo akiratis“, taip pat gavęs humanitarinių mokslų magistro laipsnį, S. Beketas grįžo į Dubliną. Tačiau tiek darbas Šv. Trejybės koledže, tiek aplinka rašytoją slėgė, todėl jis vėl grįžo į Paryžių, kuris ilgainiui tapo jo nuolatine gyvenamąja vieta.

Po fizinių negalavimų, įnikimo į alkoholį, gydymosi Londono klinikose S. Beketas, grįžęs į Paryžių, vėl pradėjo kurti. Parašė romaną „Merfis“. Šiuo romanu jis baigė sunkiausią savo gyvenimo etapą. Tuo metu jis susipažino su siuvėja Suzanne Deschevaux-Dumesuil, kurią 1961 m. ir vedė.

Antrasis Pasaulinis karas privertė S. Beketą grįžti iš Airijos į Prancūziją. Čia jis įsijungė į prancūzų Pasipriešinimo judėjimą. Po karo S. Beketas gavo prancūzų vyriausybės apdovanojimą -  medalį „Už kovinius nuopelnus“.

Po karo S. Beketas vieną po kito rašė naujus kūrinius: esė „Van Veldės paveikslai“, apsakymą „Išvarytasis“, pjesę „Lošimo pabaiga“, romanų trilogiją „Molojus“, „Malonas miršta“ ir „Nepavadinamasis“ ir kt.

S. Beketas buvo užsispyręs žmogus, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis gyveno ir rašė taip, kaip norėjo jis, o ne kaip norėjo kiti, ypač literatūros kritikai. 1953 m. po pjesės „Belaukiant Godo“ premjeros rašytoją užgriuvo pasaulinė šlovė. Pjesė visam laukui įėjo į teatro  istoriją kaip absurdo dramaturgijos šedevras.

Apdovanotas daugeliu premijų 1969 m. S. Beketas gavo ir garsiąją Nobelio premiją.

Rašytojas norėjo likti nepastebimas ir po mirties. Jis, užbaigęs visus savo kūrinius, perdavė rankraščius S. Beketo fondo direktoriui. Nenorėdamas sukelti rūpesčių artimiesiems, jis persikėlė į pensioną.

S. Beketas mirė Paryžiuje. Apie jo mirtį buvo paskelbta tik po laidotuvių – tokia buvo velionio valia

S. Beketas - pirmasis absurdistas, kuriam buvo suteikta tarptautinė garbė. Jo darbai išversti daugiau nei į dvidešimt kalbų. 1969 jis laimėjo Nobelio premiją už literatūrinius laimėjimus. Jo drama „Belaukiant Godo“(1953) – priklauso absurdo teatro klasikai.


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Molojus : romanas / Samuel Beckett ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004 (Vilnius : Sapnų sala). – 226, [1] p.
Malonas miršta : romanas / Samuel Beckett ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 (Vilnius : Standartų sp.). – 151, [1] p.
Prancūziški apsakymai / Samuel Beckett ; iš prancūzų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. – Vilnius : Pasviręs pasaulis, 2006 (Kaunas : Aušra). – 172, [4] p.


Keletas paskirų novelių ir pjesių vertimų periodikoje bei rinktinėse:

Paskutinė Krepo juosta: [Pjesė] / Iš anglų k. vertė D. Judelevičius // Nemunas. – 1969. – Nr. 3
Vaidinimas be žodžių I: Pantomima vienam aktoriui / Vertė D. Judelevičius // Kultūros barai. – 1970. – Nr. 1.
Laimingos dienos: 2 veiksmų pjesė / Vertė D. Judelevičius // XX amžiaus dramaturgija. – V.: Vaga, 1970.
Išmestas: [Novelė] / Iš pranc. k. vertė V. Nastopkienė // Pergalė. – 1972. – Nr 4.
Molojus: [Ištr. iš to paties pavad. romano] / Iš  anglų k. vertė R. Gavelis // Kultūros barai. – 1984. – Nr. 1.
Belaukiant Godo / Iš pranc. k. vertė A. Gudelis // XX a. prancūzų dramos. – V.: Vaga, 1988. - (Dramaturgijos bibliotekėlė).
Nerami ramybė: [Novelė] / Vertė A. Šliogeris // Krantai. – 1990. – Nr. 5.
Pasaulio garsai: Ištr. iš romano „Malonas miršta“ / Iš anglų k. vertė L. J. // Šiaurės Atėnai. – 1991. – Kovo 6.
Belaukiant Godo // XX a. prancūzų dramos [sudarė Birutė Želvytė]. -  Vilnius: Vaga, 1988.



Nuorodos:

Į lietuvių kalbą išversti S. Beketo kūriniai internete: http://www.tekstai.lt/versti/beckett/index.htm


Gimė: 1906-04-13
Mirė: 1989-12-22
 


Įvykiai

  • Samuelio Becketto asmenybės pjūviai: literatūra, teatras, kinas
    2009-09-10
    Leidykla „Baltos lankos“ ir Prancūzų kultūros centras rengia Samuelio Becketto dramų rinktinės „Teatras“ pristatymą. Jame dalyvauja knygos sudarytojas ir vertėjas Dovydas Judelevičius, vertėjai Saulius Repečka, Rolandas Rastauskas, režisierius ir aktorius Valentinas Masalskis. Per pristatymą bus pasakojama apie knygos rengimą, skaitomos Becketto dramos, rodoma filmo apie Beckettą ištrauka ir paties jo sukurtas filmas „Film“ (1965). Pristatymas įvyks...
     


 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-13 13:41
Apsigalvojau
Tebūna pagerbtas Žmogus šis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-10 17:51
majonezas
o šiap tai ir 7 negaila.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-05 19:16
majonezas
mmm. ant knygos parašyta: Samiuelis Beketas.
pats rašytojas, tai super. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-13 18:30
elo
elo
visi tie malonai neįdomūs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-13 18:29
elo
elo
nemėgstu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-22 20:26
julie
Malonas miršta taip pat
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-18 00:46
ner
ner
antrinu vabiui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-04-13 11:54
va va va
molojus - fantastiškas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-22 21:31
sv
sv
Jau galima papyldyt bibliografiją. "Molojus" išleistas kaip atskira knyga. Berods Vaga pasistengė. Šizikų genijus. Tinka ir patinka begaliniai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą