Apie:
Michailas Bulgakovas gimė 1891 gegužės 3 dieną (pagal naująjį kalendorių – gegužės 15 dieną) Kijeve, dabartinėje Ukrainos sostinėje.
Dar mokydamasis gimnazijoje M. Bulgakovas susidomėjo teatru. Drauge su namiškiais vaidino ištraukas iš pjesių, intermedija. Jo tėvas buvo Teologijos Akademijos profesorius. Baigęs vidurinę mokyklą, 1900 - 1909 m. Michailas studijavo Pirmojoje Kijevo Aukštojoje Mokykloje, o 1909 - 1916 m. Kijevo Universitete, mediciną. Tačiau ir studijų metais, kaip ir ankščiau, domėjosi scena, mokėsi aktoriaus meno ir lankė teatro istorijos paskaitas.
1913 metais jis vedė Tatjaną Lappą, su ja persikėlė į tolimą Smolensko gubernijos užkampį dirbti zemstvos gydytoju. Kokia buvo to meto medicina ir kokiomis sąlygomis tekdavo dirbti, galime gerai įsivaizduoti, perskaitę Jaunojo gydytojo užrašus. Jau šiame kūrinyje išryškėja M. Bulgakovui būdingas negailestingas požiūris į jį supantį pasaulį. Jaunojo gydytojo užrašams artimas apsakymas Morfijus - apie gydytoją, neištvėrusį provincijos gyvenimo monotonijos. Apsakyme aiškiai juntamas autobiografiškumas:
1918 metais M. Bulgakovas grįžo į Kijevą, čia jį užklupo Pilietinis karas. Kijevas buvo okupuojamas vokiečių, ukrainiečių nacionalistų, Raudonosios armijos (bolševikų) ir Baltosios armijos. M. Bulgakovo broliai įstojo į Baltąją armiją ir galiausiai pabėgo į Paryžių. Pats M. Bulgakovas taip pat įstojo į Baltąją armiją, dirbo karo lauko ligoninėje. Karo metu rašytojas kentėjo nuo priklausomybės nuo morfijaus, bet žmona padėjo jam tai įveikti. Iš Baltosios armijos pasitraukė Kaukaze. Čia jis metė mediciną ir pradėjo dirbti žurnalistu, niekada nebepaliko Rusijos ir niekada negavo vizos aplankyti brolių.
1921 metais, pasibaigus Pilietiniam karui, Bulgakovas atvyko į Maskvą, išsiskyrė su savo pirmąja žmona Tatjana Lappa ir 1924 metais vedė Liubą Beložerskają.
Rašytojas kritikavo Sovietinę sistemą, ir tai neliko nepastebėta valdžios organų. Šuns širdis (1925 m.) - satyros kūrinys apie Sovietinį gyvenimą, pridengtą moksline fantastika, buvo paskelbtas nepublikuojamu. Apsakyme Pokhozhdenia Chichikova, Gogolio Mirusių Sielų šalininkas „įmetamas“ į Sovietinės Rusijos Naujosios Ekonominės Politikos (1921 – 1927 m.) periodo vidurį. 1925 m. Diaboliad Bulgakovas aprašo vargšą klerką, patekusį į didelės biurokratijos terpę, kur jis praranda savo asmenybės tapatumą bei gyvenimą.
Tasai daugiaveidis miestas, kuriame gyveno M. Bulgakovas, tavo savitos jo poetinės ir satyrinės kūrybos versme. Jauno rašytojo apybraižos ir novelės spausdinami sostinės laikraščiuose iš žurnaluose. Novelė Baltoji gvardija(1924) buvo vienas pirmųjų rimtų darbų, vaizduojantis Kijevo Turbinų šeimos istoriją, paskutines baltųjų sąjūdžio dienas Ukrainoje, stiliaus atžvilgiu yra poetinio epo ir subtilaus psichologinio braižo derinys. Vėliau šį romaną pats M. Bulgakovas perdirbą į pjesę Turbinų dienos, kurią 1926 metais pastatė Maskvos Dailės teatras. Spėjama, jog tai buvo vienas mėgstamiausių Stalino spektaklių. Bulgakovas parašė dar keletą pjesių, taip tapdamas žymiu savo dienų Rusijos dramaturgu. Tačiau rašytojas buvo neigiamai vertinamas Sovietinėje spaudoje. Kai Sovietų Sąjunga tapo ideologiškai griežtesnė, Bulgakovo kūryba buvo vis labiau ir labiau atakuojama, o 1929 metais – uždrausti visi jo darbai.
M. Bulgakovas, neturėdamas kitos išeities, pasielgė, kaip daugelis rašytojų panašioje situacijoje: jis parašė laišką vyriausybei. Vietoj atsakymo sulaukė pačio Stalino skambučio, pastarasis paskyrė jam darbą Maskvos Dailės teatre. Tuomet M. Bulgakovas pradėjo rašyti Meistrą ir Margaritą. 1932 metais Bulgakovas vedė trečią kartą - Eleną Sergejevną Šilovskają. Manoma, jog Elena ir buvo Margaritos prototipas. Iš romano "Meistras ir Margarita".
Rašytojas taip pat vis labiau dirbo su adaptacija ir istoriniais veikalais, nes tai nebuvo taip pavojinga, kaip statyti originalius darbus. Pavyzdžiui, jis adaptavo Gogolio Baubą ir Servanteso Don Kichotą Sovietinei scenai. Jis taip pat parašė Moljero biografiją ir pastatė apie jį spektaklį, kuris atskleidžia Bulgakovo požiūrį į autokratinę diktatūrą. Spektaklis buvo uždraustas jau po septynių pasirodymų. O po spektaklio „Paskutiniosios dienos” uždraudimo M. Bulgakovas pasitraukė iš Maskvos Dailės teatro ir išėjo dirbti į Didžiąją operą.
M. Bulgakovas tikėjosi atgauti vyriausybės palankumą, parašydamas pjesę skirtą šešiasdešimtajam Stalino jubiliejui, tačiau ir ši pjesė buvo uždrausta. Praėjo 40 metų, kol visi Bulgakovo kūriniai Rusijoje buvo iškelti viešumon. Rašytojas buvo aptarinėjamas dar dešimtis metų, kaip labiausiai anti-Sovietinių pažiūrų ir objektyviausias autorius. Antgamtiškumas ir okultizmas traukė jį, todėl jis įterpė dalelę jų atspindžių tarp fantazijos ir burtų ir realybės savo kūriniuose. Bet kokiu atveju, Bulgakovas, kaip rašytojas, buvo įtrauktas į tuometinį Sovietų sistemos Juodąjį sąrašą, bet išgyveno puolimus, kai kiti rašytojai sėdėjo kalėjimuose, ar buvo ištremti. Rašytojas mirė 1940 metų kovo 10- dieną Maskvoje, berašydamas teatrinę novelę Juodasis sniegas.
Svarbiausias Bulgakovo veikalas Meistras ir Margarita, rašytas 1928 – 1940 m., buvo išleistas praėjus net dvidešimt šešeriems metams po rašytojo mirties ir sparčiai paplito po pasaulį. Romanas - tai fantazija apie Velnią, atrodantį kaip profesorių ir siaubiantį visą miestą. Šis kūrinys buvo uždraustas, nes autorius atsisakė daryti pakeitimus, kurių reikalavo sovietinė valdžia. Pirmas leidimas buvo publikuotas dar 1966 m. Papildytas leidimas išleistas 1973 m. ir galiausiai, 1989 m., redaguotas, pilnas leidimas.
Rašytojo kūriniai: Jaunojo gydytojo užrašai (1925 - 1926); Baltoji gvardija (1924); Šuns širdis (1925); Moljeras (1932); Meistras ir Margarita (1928 -1940).
Bibliografija:
Meistras ir Margarita : romanas / iš rusų kalbos vertė Algimantas Mikuta. - Kaunas : A. Adamonytės firma "Trigrama", 2004. - 391 p. [kiti leidimai: 1996]
Baltoji gvardija : [romanas] / [vertė Jurgis Gimberis]. - Kaunas : UAB "Jotema", 2003. - 302 p.
Šuns širdis : [apysaka, apsakymai] / [iš rusų kalbos vertė Jurgis Gimberis]. - Kaunas : UAB "Jotema", [2002]. - 220 p. [kiti leidimai: 1997]
Moljeras : romanas / iš rusų k. vertė Algimantas Mikuta. - Vilnius : Vyturys, 1991. - 179 p.
Nuorodos:
Biografija:
http://cr.middlebury.edu/public/russian/Bulgakov/public_html/biography.html
http://www.infoplease.com/ce6/ent/A0834158.html
http://users.efni.com/~paradox/bulgakov/
http://ilibrary.ru/text/459/index.html
