Mintį kyštelėjo pernykštis Vilniaus knygų festivalis , kurio rengėjai paprašė pakalbėti diskusijoje apie paskutinių dvidešimties metų lietuvių literatūrą. Šiek tiek papildęs ir surašęs tai, ką ten kalbėjau daugiau iš minties nei iš lapo, čia ir pateikiu.
Pasirinkau tą literatūrinę prozą, kuri buvo originalaus pobūdžio, iš esmės novatoriška, t. y. tokius kūrinius, kokių lietuvių literatūroje iki tol nėra buvę. Anaiptol nenoriu pasakyti, kad vertinga tik „proveržio“...