J. R. R. Tolkinas (John Ronald Reuel Tolkin)gimė 1892 metais sausio 3 dieną tolimame Pietų Afrikos kampelyje — Blumfonteine, kur jau keletą metų gyveno iš Anglijos ieškoti laimės atvykę jo tėvai. Būdamas ketverių metukų, Džonas Ronaldas Ruelas (kuris mieliausiai naudojosi savo antruoju vardu) kartu su mama ir jaunesniuoju broliu pirmą kartą išvyko paviešėti į Angliją ir į Blumfonteiną nebegrįžo, nes ten sužinojo, kad mirė jo tėvas. Grįžti atgal nebebuvo prasmės. Tada Ronaldo mama Meiblė išsinuomojo valstietišką namuką, esantį tik per mylią nuo Birmingamo, ir čia jis pirmą sykį pajuto tikrą laisvę, prisiminimai apie kurią dažnai švysteldavo jo kūriniuose.
Po poros metų J. R. R. Tolkinas pradėjo lankyti mokyklą. Mokykloje Ronaldas pirmą kartą susipažino su stebuklingu knygų pasauliu, įsigijo draugų. Vėliau jis pradėjo lankyti koledžą, kur sutiko savo didžiausią gyvenimo meilę - trejais metais vyresnę kaimynę Editą Bret. Jųdviejų draugystė nepastebimai peraugo į meile, Bet vėliau buvo kiti rūpesčiai, mokslas, regbis, didysis Tolkino susižavėjimas — kalbos, ir Editą jis beveik pamiršo. Vis tik, po Pirmojo pasaulinio karo, jis susirado Editą ir pasiūlė jai savo širdį. 1926 metais jie susituokė ir pirmoji Ronaldo meilė neužgeso iki mirties.
Pats rašytojas visą gyvenimą tvirtino, kad viskas prasidėjo nuo to, kai 1930 metais, sėdėdamas Oksfordo auditorijoje, paėmė švarų popieriaus lapą ir jame užrašė: „giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas“. Rašytojas niekada nepaaiškino, kodėl jam atėjo į galvą kaip tik šita frazė, tačiau po poros metų iš jos gimė pirmasis kūrinys — Hobitas. Profesorius Tolkinas šią knygą rašė tik savo vaikams ir taip menkai vertino, jog vienintelį egzempliorių nedvejodamas atidavė skaityti draugui, kuris ir pasiūlė rašytojui kreiptis į leidėjus. Anglų leidyklos "Allen and Unvin" direktorius gerokai sutriko, susipažinęs su tokia istorija, bet jo recenzentas — devynmetis sūnus (vėliau pats tapęs ištikimiausiu Tolkino leidėju) nusprendė, jog septynmečiams, aštuonmečiams, devynmečiams tokia knygutė bus pats tas. Taip ir atsitiko, tačiau Hobitu susižavėjo ne tik vaikai, bet ir septyniolikmečiai - aštuoniolikmečiai. Ne tik susižavėjo, bet ir pareikalavo tęsinio, už vaikiškos pasakos nugaros pajutę didžiule epopėją...
Profesorius Tolkinas neskubėjo. Iš pradžių jis nupiešė savo sugalvoto pasaulio — Viduržemio žemėlapį, sugalvojo Viduržemio istoriją, mitologiją, geografiją bei elfų, nykštukų ir kitų šio pasaulio gyventojų kalbas ir padarė dar daug ką prieš imdamasis paties romano. Kaip tik tada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, vienas rašytojo sūnus buvo paimtas tarnauti į Šiaurės Afriką. Netrukus į ten pradėjo skristi stori laiškai su romano tęsiniais. Karas dar sykį aplenkė Tolkinų šeimą: sūnus ir romanas laimingai sugrįžo namo, tačiau paskutinis taškas Žiedų Valdove buvo padėtas tik 40-ųjų metų pabaigoje ir profesorius Tolkinas tikriausiai lengviau atsipūtė. Juk nebuvo lengva parašyti milžinišką kūrinį su trim šimtais penkiasdešimt personažų, šešiais tūkstančiais metų istorijos ir daugiau kaip šešiasdešimčia puikių dainų, eilėraščių ir baladžių, rašytojo „išverstų“ iš stebuklingų elfų ir kitų Viduržemio tautų kalbų.
Pirmąją romano dalį Žiedo Broliją 1954 metais išleido ta pati leidykla „Allen and Unvin“, o po metų pasirodė ir kitos dvi dalys: Dvi tvirtovės bei Karaliaus sugrįžimas, ir Džono Ronaldo Ruelo Tolkino vardas buvo amžiams įrašytas į pasaulinės fantastinės literatūros istoriją...
Bet didžiausia kritikų mįsle tapo pats rašytojas. Kai visas pasaulis ėmė kraustytis iš proto dėl elfų ir hobitų, profesorius Tolkinas, užuot „kepęs“ tolimesnius romano tęsinius, tik ramutėliai pukšėjo pamėgtą pypkutę ir neskubėdamas gilino Viduržemio istoriją. Nugyvenęs garbų amžių rašytojas mirė 1973 metais, tačiau jo darbus pratęsė sūnus Kristoferis, surinkęs tėvo paliktą medžiagą, ir išleidęs dar vieną bestselerį — Silmarilioną, senovinę Viduržemio dramą apie Senąsias Dienas ir elfų kovas su Didžiuoju Priešu. Silmarilionas tapo puikiu Žiedų Valdovo prologu, o po to sekė septyni Viduržemio istorijos tomai, Nebaigtosios Viduržemio sakmės ir dar keletas knygų, vis giliau įvedusių skaitytoją į nuostabų Dž. R. R. Tolkino pasaulį.
Bibliografija*:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Žiedų valdovas / J.R.R. Tolkien ; iš anglų kalbos vertė Andrius Tapinas. - Vilnius : Alma littera, [2005-]. - 3 d. [kiti leidimai: 1994-2001., 2002- m.]
Hobitas, arba Ten ir atgal : [apysaka-pasaka] / J.R.R. Tolkien ; iš anglų kalbos vertė Bronė Balčienė. - Vilnius : Alma littera, [2005] (Kaunas : Spindulys). – 262 p. [kiti leidimai: 1985 m., 2002 m.]
Originalo kalba:
The Silmarillion (1977)
The Hobbit or There and Back Again (1936)
The Lord of the Rings (1954-1955; 1965)
The History of the Middle-Earth (Viduržemio istorija) serija (HoME):
The Book of Lost Tales part 1, 1984 (Prarastųjų istorijų knyga, I dalis),
The Book of Lost Tales part 2, 1984 (Prarastųjų istorijų knyga, 2 dalis),
The Lays of Beleriand, 1985 (Beleriando giesmės),
The Shaping of Middle-Earth, 1986 (Viduržemio kūrimas),
The Lost Road and other Writings, 1987 (Prarastas kelias ir kiti kūriniai),
The Return of the Shadow, 1988 (Šešėlio sugrįžimas),
The Treason of Isengard, 1989 (Aizengardo išdavystė),
The War of the Ring, 1990 (Žiedo karas),
Sauron Defeated, 1992 (Nugalėtasis Sauronas),
Morgoth's Ring, 1993 (Morgoto žiedas),
The War of the Jewels, 1994 (Brangakmenių karas),
The Peoples of Middle-Earth, 1996 (Viduržemio tautos);
The Adventures of Tom Bombadil and other verses from the Red Book, 1962 (Tomo Bombadilo nuotykiai ir kitos eilės iš Raudonosios Knygos),
The Road Goes Ever On, 1967 (Vingiuoja kelias vis toliau),
Unfinished tales, 1980 (Nebaigtosios istorijos)
J. R. R. Tolkino pasakos:
Lapas, nutapytas Niekelio (Leaf by Niggle; 1945 m.)
Fermeris Džailsas iš Hemo (Farmer Giles of Ham; 1949 m.)
Kalvis iš Didžiojo Vutono (Smith of Wootton Major; 1967 m.)
Ponas Blisas (Mr Bliss; 1982m.)
Kalėdų senelio laiškai (The Father Christmas Letters; 1976 m.)
Roverandomas (Roverandom; 1998 m.)
*Bibliografiją paruošė [user=3034]Mrrr Mi au[/user]
