Apie:
Giunteris Grasas (Günter Grass) gimė 1927 m. spalio 16 d. Gdansko prekybininko šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina – kašubė.
1930 m. G. Grasas mokėsi Gdansko gimnazijoje, o 16 metų buvo paimtas į Hitlerio armiją, 1945 m. sužeistas mūšyje ir tais pačiais metais įkalintas Čekoslovakijoje, o 1946 m. paleistas. Duonai užsidirbdavo pas fermerius, kasyklose.
1948 m. įstojo į Diuseldorfo menų akademiją studijuoti tapybą ir skulptūrą. 1953-1955 m. studijavo Vakarų Berlyno menų akademijoje, keliavo po Italiją, Prancūziją, Ispaniją.
1954 m. vedė Aną Margaritą Švarc (Anna Margareta Schwartz), su kuria 1978 m. išsiskyrė (1979 m. jis vedė antrą kartą - Utą Grunert (Ute Grunert). 1956-1960 m. gyveno Paryžiuje, kūrė įvairių žanrų literatūros, muzikos, skulptūros bei tapybos kūrinius. Toks visapusiškas domėjimasis menu nulėmė tai, kad rašytojas vėliau pats iliustravo savo knygas.
1956 metais G. Grasas debiutavo kaip lyrikas ir 1957 m. kaip dramaturgas. Pasaulinę šlovę jam pelnė romanas Skardinis būgnelis, išėjęs 1959 metais. Antrasis vadinamosios Dancingo trilogijos romanas Katė ir pelė pasirodė 1961 m., o trečiasis Šuniški metai – 1963 metais. Šioje trilogijoje rašytojas pasmerkė nacizmo nusikaltimus.
Šeštajame dešimtmetyje G. Grasas įsitraukė į politinę veiklą ir aktyviai dalyvavo socialdemokratinės SPD partijos ir jos lyderio Vilio Brandto (Willy Brandt) rinkiminėje kampanijoje. Savo kūriniuose Vietinė narkozė (örtlich betäubt), Iš sraigės dienoraščio (Aus dem Tagebuch einer Schnecke), Plebėjai bando sukilti (Die Plebejer proben den Aufstand) rašytojas nagrinėjo Vokietijos inteligentijos atsakomybės fašižmo akivaizdoje klausimą; jis taip pat publikavo politinio pobūdžio kalbas ir rašinius, kuriuose pasisakė už laisvą nuo fanatizmo ir totalitarinių ideologijų Vokietiją.
Dancigas, jo vaikystės miestas, aprašomas G. Graso civilizaciją kritikuojančiuose romanuse Plekšnė (Der Butt) ir Žiurkė (Die Rättin), kurie parodo ir rašytojo paramą taikos siekiui ir aplinkos apsaugos judėjimui. Aštrius debatus ir kritiką sukėlė romanas Platus laukas (Ein weites Feld), kurio veiksmas vyksta buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje po komunizmo žlugimo ir sienos griuvimo. Knygoje Mano šimtmetis (Mein Jahrhundert) rašytojas atskleidžia savo asmeninį požiūrį į istorijos raidą. Viename savo naujesnių romanų Krabo žingsniu (Im Krebsgang) G. Grasas vėl grįžta prie Vokietijos kaltės klausimo tabu, aprašydamas 1945 m. garlaivio „Wilhelm Gustloff“ su pabėgėliais iš Vokietijos paskendimą.
Kaip grafikas, G. Grasas dažnai pats užsiimdavo savo knygų viršelių apipavidalinimu ir iliustracijomis; 1983-1986 m. jis buvo Berlyno Menų akademijos prezidentas, aktyviai dalyvavo vokiečių autorių leidybos versle. Rašytojas yra gavęs daug apdovanojimų, tokių kaip 1958 metais „Grupės 47“ apdovanojimą, 1962 m. Le meilleur livre étranger premiją, 1965 m Biuchnerio premiją, 1968 Fontane’s premiją, 1977 m. Premio Internazionale Mondello premiją, 1979 m. Aleksandro Majakovskio medalį Gdanske, 1982 m. Antonio Feltrinelli pasakojamosios prozos premiją ir 1994 m. didįjį Bavarijos akademijos literatūrinį apdovanojimą. G. Grasas yra garbės daktaras Harvardo, Poznanės ir Gdansko universitetuose, Keynon koledže. 1999 m. jis gavo Nobelio literatūrinę premiją.
Ir biografija, kaip kelių kultūrų sandūros rašytojas, laikantis save kašubų tautinės mažumos atstovu, ir rašymo maniera Giunteris Grasas artimas kitam žymiam vokiečių rašytojui Johenesui Bobrovskiui (Johannes Bobrowski), susijusiam su Lietuva.
Pagrindiniai rašytojo kūriniai vokiečių kalba:
Lyrika: Die Vorzüge der Windhühner. Gedichte. Prosa. Zeichnungen (1956); Gleisdreieck. Gedichte mit Zeichnungen des Verfassers (1960); Novemberland. 13 Sonette (1993).
Dramaturgija: Die bösen Köche. Ein Drama in fünf Akten (1978); Die Plebejer proben den Aufstand. Ein deutsches Trauerspiel (1966).
Proza: Die Blechtrommel. Roman (1959); Katz und Maus. Eine Novelle (1961); Hundejahre. Roman (1963); örtlich betäubt (1969); Aus dem Tagebuch einer Schnecke (1972)
Der Butt. Roman (1977); Das Treffen in Telgte. Eine Erzählung (1979); Kopfgeburten oder Die Deutschen sterben aus (1980); Die Rättin (1986); Zunge zeigen. Ein Tagebuch in Zeichnungen, Prosa und einem Gedicht (1988); Vier Jahrzehnte (1991); Unkenrufe. Eine Erzählung (1992); Ein weites Feld (1995); Mein Jahrhundert (1999); Im Krebsgang (2001); Fünf Jahrzehnte (2005).
Kita (straipsniai, pranešimai, apybraižos): Dich singe ich, Demokratie (1965); Über meinen Lehrer Döblin und andere Vorträge (1968); Über das Selbstverständliche. Reden, Aufsätze, Offene Briefe (1968); Denkzettel. Politische Reden und Aufsätze 1965-76 (1978); Aufsätze zur Literatur 1957-1979 (1980); Widerstand lernen. Politische Gegenreden 1980-1983 (1984); Schreiben nach Auschwitz. Frankfurter Poetik-Vorlesung (1990); Deutscher Lastenausgleich. Wider das dumpfe Einheitsgebot. Reden und Gespräche (1990); Rede vom Verlust. Über den Niedergang der politischen Kultur im geeinten Deutschland (1993); Für- und Widerworte (1999); Vom Abenteuer der Aufklärung. Werkstattgespräche (1999).
Mirė 2015-04-13 dieną.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Krabo žingsniu : novelė / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius : Alma littera, 2003. – 157, [1] p.
Mano šimtmetis / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius : Alma littera, 2000. – 272 p.
Šuniški metai : romanas / iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius : Alma littera, 1997. – 573 p.
Skardinis būgnelis : romanas / iš vokiečių kalbos vertė T. Četrauskas. – Vilnius : Alma Littera, 1994. – 478, [1] p.
Katė ir pelė : romanas / iš vokiečių kalbos vertė J. Kunčinas. – Vilnius : Alma littera, 1994. - 159 p.
Nuorodos:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-14-simtmecio-zmogus/3609
http://nobelprize.org/literature/laureates/1999/biobib-ty.html
http://www.horizonte.com/deutsch/community/language_corner/guenter_grass.shtml
