Fransua Vilonas (François Villon) gimė Paryžiuje 1431 m. vargingų miestelėnų šeimoje. Tikroji jo pavardė – François de Montocorbier arba des Loges. Anksti netekusį tėvo Fransua užaugino šv. Benedikto bažnyčios kanauninkas G. Vilonas (Guillaume’as Villonas), gal giminaitis iš motinos pusės, kurio pavarde vėliau pasivadino poetas.
F. Vilonas studijavo Sorbonos universiteto Menų fakultete, 1449 m. gavo bakalauro, 1452 m. - magistro laipsnius. Bet už viską labiau mėgo linksmybes, triukšmingas išgertuves, nuotykius su laisvo elgesio merginomis, buvo prisiekęs smuklių ir viešnamių lankytojas. Pirmą kartą įkliuvo 1455 m., kai susivaidijęs dėl moters užmušė kunigą ir buvo priverstas dingti iš miesto. Grįžo kitąmet, gavęs karaliaus Karolio VII atleidimą. Užuot padaręs išvadas, gruodžio mėnesį su sėbrais apiplėšė Navaros kolegiją ir vėl slėpėsi. Po šių įvykių F. Vilonas ketverius metus klajojo po Prancūziją. 1457 m. apsistojo pas kunigaikštį Karolį Orleanietį. 1462 m.F. Vilonas vėl patenka į kalėjimą už vagystę, iš kur paleidžiamas pasirašęs pasižadėjimą sumokėti. 1463 m. už dalyvavimą peštynėse F. Vilonas nuteisiamas mirtimi, tačiau paskutinę minutę jo apeliacija patenkinama ir bausmė pakeičiama ištrėmimu iš Paryžiaus dešimčiai metų. Tai yra paskutinė patikima šio poeto gyvenimo data. Tolimesnis Villono gyvenimas nežinomas. Spėjama, kad poetas mirė 1463 m. Tada jam buvo tik 32 metai.
F. Vilonas yra laikomas vienu geriausiu ne tik viduramžių bet ir visų laikų prancūzų poetu. Jo poezijoje vyravo mirties, gyvenimo laikinumo temos. Pats ne kartą kalėjęs, rašė apie klystantį žmonių teisingumą. Eilėraščiuose jaučiama panieka turtingiesiems ir prielankumas vargšams. F. Vilono poezijoje juokas keičiasi su ašaromis, pilna ironijos, jumoro, savęs gailėjimosi, šiurkštumo, storžieviškumo, pavydo, seksualinių aliuzijų, jo amžininkų karikatūrų bei šiurpinančių mirties bei kentėjimų vaizdų.
Geriausiais laikomi jo kūriniai: Testamentas bei Pakaruoklių baladė.
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Rinktinė poezija = Œuvres : originalai ir vertimas iš senosios prancūzų kalbos / François Villon ; vertė Sigitas Geda ; [straipsnis, paaiškinimai Genovaitės Dručkutės]. - Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 341, [1] p.
Nuorodos:
F. Vilon baladės:
http://poesie.webnet.fr/auteurs/villon.html
