Apie:
Amerikiečių poetė Emilė Elizabetė Dikinson (Emily Elizabeth Dickinson) gimė Amherste, Masačiūsetso valstijoje, 1830 m. gruodžio 10 d. Apie jos gyvenimą žinoma labai mažai. Biografija apipinta legendomis, ir netgi tai, kaip ji atrodė, sužinojome iš vienintelės išlikusios fotografijos, kuri buvo padaryta, kai Emilė sulaukė septyniolikos. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo atrastos iki šiol nematytos Emilės nuotraukos, bet jos, kaip pastebi portretų tyrinėtojai, - abejotinos kilmės.
E. Dikinson senelis Amhersto koledžo steigėjas, tėvas – teisininkas, verslininkas ir Amhersto koledžo iždininkas, o motina – tyli namų šeimininkė. Emilė turėjo brolį Viljamą Austiną ir seserį Laviniją. Vaikystėje buvusi judri mergaitė, tačiau vėliau, maždaug nuo 23-ejų, užsidarė tėvų namuose ir ten praleido visą likusį gyvenimą. Kodėl, išlieka paslaptis. Šaltiniai mini, kad Emilė turėjo galimybę sukurti šeimą, bet bijojo atsiskirti nuo tėvų. Jai didžiausią džiaugsmą keldavo buvimas jų namuose. Angliškuose šaltiniuose yra užuominų apie jos nuolankų būdą, atsidavimą, ramų nuoširdumą, gailestingumą, gerumą.
Emilė Amhersto akademijoje baigė septynias klases, vėliau buvo priimta į Mount Holyoke moterų seminarijos trečiąjį kursą. Čia mokėsi tik metus, nes, kaip pati sakė, negalėjo ištverti atsiskyrimo nuo šeimos, todėl grįžo. Tėvų namai ir sodas tapo jos pasauliu. Namus palikdavo trumpam išvykdama pas giminaičius į Bostoną, Kembridžą ir Konektikutą.
Apie 1850-uosius E. Dikinson užrašė savo pirmuosius eilėraščius. Pradžioje – paprastos, tradicinės formos, vėliau, po dešimties metų rašymo, ji ėmė eksperimentuoti. Anot amerikiečių literatūrologų, E. Dikinson kūryba turėjo didelės įtakos moderniąjai poezijai. Jos eilėraščiuose daugybė brūkšnių, atsitiktinai paryškintų daiktavardžių, netradicinių metaforų, laužyto ritmo ir nerimuotų eilučių – ir dėl to E. Dikinson galima vadinti viena novatoriškiausių devyniolikto amžiaus Amerikos poečių.
E. Dikinson eilėraščiuose vyrauja Dievas, gamta ir nebūtis. Gamtą ji laikė svarbiausiu dalyku, dėl kurio verta gyventi ir kurti. Tačiau viena pagrindinių ir kertinių E. Dikinson poezijos temų – mirtis. Matyt, atsiskyrimas nuo pasaulio ir užsidarymas tėvų namuose turėjo psichologinį poveikį. Amžininkai Emilę vadino keistuole, atsiskyrėle, Amherste ji buvo žinoma kaip „baltoji moteris“, nes dažniausiai rengdavosi baltai. Su išoriniu pasauliu ji bendravo laiškais, kurių gaudavo daug – nuo žymių žurnalistų, redaktorių, rašytojų, tačiau atsakydavo tik kai kuriems. Tiesa, prieš mirtį Emilė paprašė sesers laiškus sudeginti, ir ši, vykdydama jos valią, sunaikino didžiąją dalį korespondencijos. Atrinkusi gražiausius, netgi iliustruotus pačios Emilės, juos išsaugojo, ir visa laimė, nes dabar apie kūrybą nieko nežinotume. Iš jų išryškėjo slapta Emilės gyvenimo detalė - ji visą gyvenimą mylėjo vieną vyrą...
E. Dikinson eilėraščiai primena mįsles arba pasakojimų fragmentus. Dėstomos mintys stebi vaiskumu, gelme, tono įvairove. Garsiausias eilėraštis – „Aš esu niekas“. Sarah Vap Huggins, analizuodama amerikiečių rašytojų tautiškumą, atkreipė dėmesį, kad eilės, kurias kūrė E. Dikinson, „buvo labai asmeniškos ir labai uždaros, kaip ir jos pačios gyvenimo būdas“, jose netgi tik labai menkai paminėtas Pilietinis karas Amerikoje, nors ji gyveno būtent tuo metu, kai jis siautėjo, kai žūdavo kas dešimtas šalies gyventojas.
E. Dikinson savo eilėraščius rašė ant atskirų lapelių ir susiūdavo į sąsiuvinius. 1862 m. eilėraščių sąsiuvinyje yra 366 eilėraščiai, vadinasi, E. Dikinson tais metais parašydavo vidutiniškai po eilėraštį per dieną.
Paskutiniuosius dvidešimt gyvenimo metų E. Dikinson praleido visiškoje atskirtyje, nes vienas po kito, mirė jos mylėti žmonės. Tėvų name įsteigtas muziejus. Mirė ji 1886 m. gegužės 15 d., sulaukusi 55-erių metų.
E. Dikinson yra parašiusi apie 1800 eilėraščių, tačiau nė vienas jų neturi nei pavadinimo, nei datos. Ir tik keli jų buvo publikuoti jai gyvai esant. Po Emilės mirties jos sesuo Lavinija rado ir dar daugiau eilėraščių. 1896 m. išleido juos knygoje iš trijų tomų, kurią pavadino tiesiog „Emilės Dikinson eilėraščiais“ (Poems by Emily Dickinson).
Žurnalas "Amerika" (1978) paminėjęs Emilės 150 gimimo metines, pasakojo, kad jai baigus koledžą, tuo metu tėvų namuose apsigyveno studentas. Kurį jos tėvas rengė teisės studijoms. Pamilę vienas kitą Emilė ir Franklin\'as Nevton\'as susižadėjo, bet po penkerių metų jaunuolis mirė.
Nuorodos:
E. Dikinson eilėraščiai originalo kalba: http://www.sanjeev.net/poetry/dickinson-emily/index.html
Keleto E. Dikinson eilėraščių vertimai į lietuvių kalbą: http://ct.svs.lt/satenai/?leid_id=760&kas=straipsn is&st_id=4215
Bibliografija :
Pusiaudienio krantai = The banks of noon : eilėraščių rinktinė / Emily Dickinson; iš anglų kalbos vertė Sonata Paliulytė. - V., 2009
Alicija Valentukevičiūtė ©