Apie:
Džonas Golsvortis (John Galsworthy), anglų romanistas ir dramaturgas. Gimė 1867 m. rugpjūčio 14 d. Kingston Hile, Sario grafystėje, pasiturinčioje viduriniosios klasės šeimoje. Jo tėvas buvo teisininkas ir kelių kompanijų vadovas, motina -Vidurio grafysčių fabrikanto dukra. Sekdamas tėvo pėdomis Džonas studijavo teisę Herou ir Oksfordo universitetuose. 1890 m. gavo teisę verstis advokato praktika, tačiau ja taip ir nepasinaudojo – išvyko į užsienį, kur prižiūrėjo šeimos verslą, daug keliavo.
1893 m. keliaudamas Pietų jūromis susipažino su rašytoju Džozefu Konradu, su kuriuo liko gerais draugais visą gyvenimą. Greičiausiai ši pažintis turėjo įtakos Golsvorčiui – jis nusprendė galutinai mesti teisininko praktiką ir tapti rašytoju. 1897 m. pasirašęs Džono Sindžono slapyvardžiu išleido savo pirmąją knygą – apsakymų rinkinį „Keturi vėjai“ (“From the For Winds”). Tačiau kūrybinio kelio pradžia nebuvo lengva – vėliau Golsvortis pripažino, jog „Keturiuose vėjuose“ jaučiama didelė Kiplingo įtaka. 1900 m. susipažinęs su Mopasano ir Turgenevo kūryba parašo romaną „Vila Rubein“ (“Villa Rubein”), tačiau šiame kūrinyje jau prasideda Golsvorčio autentiški kūrybiniai ieškojimai. Galų gale, 1904 m. Golsvortis atsisako slapyvardžio ir jau savo vardu išleidžia romaną „Fariziejų sala“ (”The Island Pharisees”). Šiam faktui įtakos turėjo ir tais metais Golsvorčio tėvą ištikusi mirtis – rašytojas tapo finansiškai nepriklausomas ir 1905 m. vedė Aną Person Kuper, savo antros eilės pusbrolio buvusią žmoną, su kuria palaikė slaptus santykius nuo 1895 m. Anos nelaimingos santuokos su rašytojo pusbroliu Artūru istorija tapo pagrindu pirmajai „Forsaitų sagos“ (”The Forsyte Saga”) daliai „Savininkas“ (”The Man of Property”), išleistai 1906 m. Paskutinė „Forsaitų sagos“ dalis „Gulbės giesmė“ buvo parašyta 1928 m. „Forsaitų saga“ – žymiausias Golsvorčio kūrinys, turintis ir rašytojo autobiografijos elementų, iš esmės yra socialinė satyra, vaizduojanti Anglijos viduriniosios klasės viršūnių gyvenimą.
Golsvortis atstovavo literatūrinei tradicijai, teigiančiai, jog kūryba yra gera priemonė siekiant skleisti socialinę propagandą. Pats rašytojas tikėjo, jog kiekvieno menininko pareiga – rasti problemą, ją nušviesti, tačiau nepateikti jos sprendimo būdo.
Kaip dramaturgas Golsvortis išgarsėjo po 1906 m., parašęs pjesę „Sidabrinė dėžutė“ („The Silver Box”), kurioje pabrėžė nevienodą turtingųjų ir vargšų atsakomybę prieš įstatymus. Kitos Golsvorčio pjesės taip pat turėjo socialinį atspalvį: „Kova” (”Strife”) – apie šachtininkų streiką, „Teisingumas“ (“Justice”) – paskatino V. Čerčilį pradėti kalėjimų reformą.
1924 m. Golsvortis įkūrė tarptautinę rašytojų oraganizaciją – PEN. Jos pavadinimas – tai žodžių Poet, Essayist, Novelist pirmosios raidės. Šiai organizacijai Golsvortis skyrė dalį savo Nobelio premijos, gautos 1932 m.
1933 m. sausio 31 d. Džonas Golsvortis mirė. Jo kūrybinį palikimą sudaro 20 romanų, 27 pjesės, 3 poezijos rinkiniai, 173 trumpi apsakymai, 5 esė rinkiniai, 700 laiškų. Iš karto po mirties jo, kaip rašytojo, populiarumas smarkiai sumažėjo – pasigirdo daug kritikos iš naujosios kartos rašytojų, teigusių, jog paties Golsvorčio gyvenimas buvo priešingybė jo skelbtoms idėjoms. Nepaisant to, jo įtaka matoma Tomo Mano kūryboje, jis išliko populiarus tarp Prancūzijos ir Rusijos skaitytojų, tačiau didesnio susidomėjimo sulaukė tik 1967 m., kai BBC televizija ekranizavo „Forsaitų sagą“
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Tamsioji gėlė : romanas - Kaunas, 1929 - 125 p.
Patricijai : romanas - Kaunas: Naujas žodis, 1931. - 296 p.
Santa Lucia : novelės - Kaunas, 1933 - 159 p.
Frilendų šeima : romanas - Vilnius, 1960 - 359 p.
Obels žiedai : apsakymai - Vilnius : Vaga, 1967. - 225 p.
Forsaitų saga 1: Savininkas; Kilpoje; Išnuomojama: [Romanai]; Auksinis Forsaito saulėlydis; Nubudimas: [Interliudijos] – Vilnius: Vaga, 1981. – 733 p.
Forsaitų saga 2: Baltoji beždžionė; Sidabrinis šaukštas; Gulbės giesmė: [Romanai]. Tyki idilė; Praeiviai: [Interliudijos] – Vilnius: Vaga, 1981. – 687 p.
