Apie:
Artūras Rembo (Arthur Nicolas Jean Rimbaud) - prancūzų poetas romantikas, modernistas.
Artūras Rembo gimė 1854 m. spalio 10 d. Prancūzijos miestelyje Charleville, kariškio ir ūkininkės šeimoje. Būdamas šešerių neteko tėvo, augo prižiūrimas griežtos ir religingos motinos.
Nuo 1861 m. lankė religinę mokyklą. Paauglystėje išryškėjo neigiamos Artūro Rembo charakterio savybės: tingėjimas, aplaidumas, nenoras laikytis susitarimų, akiplėšiškumas bei nepagarba saviems ir aplinkai. Įstojęs į Šarlevilio koledžą Artūras Rembo susidomėjo poezija, svajojo tapti poetu, tačiau sistemingai siekti karjeros ir mokslo nesistengė.
Pirmuosius eilėraščius parašė keturiolikos, bet kritikų jie nebuvo laikomi vertingais. Pasak kritikų ankstyvuose eilėraščiuose juntamas nevykęs Parnaso poetų romantikų pamėgdžiojimas, bet jaunasis Artūras Rembo toliau ieškojo savojo stiliaus.
1869 m. Artūras Rembo parašė gana vykusį eilėraštį „Vargšų Kalėdos“, kurio stilistika ir ritmika ypač patiko moksleiviams. Paskatintas jaunų literatūros mokytojų - I. Izambard ir P. Demeny nusprendė dalyvauti poezijos skaitymo konkurse. Draugų padrąsintas jis viešai perskaitęs savo kūrybą komisijos sprendimu laimėjo pirmają vietą. I. Izambard ir P. Demeny norėjo tokį gabų moksleivį ilgiau išlaikyti savo mokykloje, stengdamiesi jį sudominti senosiomis pasaulio kalbomis, kabalistika, filosofija, istorija, menu, tačiau Artūras Rembo nė kiek negilino į jokius mokslus, o nuolat praleidinėjant pamokas vis prastėjo jo pasiekimai.
1870 m. A. Rembo paspruko nuo motinos globos ir metęs kolegiją savavališkai išvyko į Paryžių, o iš ten pasiekė Briuselį. Briuselyje neturėdamas jokių giminių ar draugų ir kur apsistoti, A. Rembo valkatavo. Kartą besišlaistydamas gatvėje apiplėšė praeivį. Areštinėje praleidęs savaitę, už užstatą buvo paleistas su sąlyga, kad grįš namo. Užstatą sumokėjo pagalbos ranką ištiesęs mokytojas I. Izambard. Artūras Rembo paklausė mokytojo, tačiau namie jis neužsibuvo: atsainus jo būdas, nemandagus elgesys skaudino motiną. Artūras mokytojų prašomas ir įkalbinėjamas toliau likti kolegijoje, visgi nusprendė mokslų netęsti.
Prasidėjus karui su Prūsija, Artūras Rembo vėl išvyko norėdamas prisišlieti prie Paryžiaus komunos sukilėlių. Toje aplinkoje neramų ir pavojingą laikotarpį praleidęs, jis savo nelaimei sutiko poetą P. Verleną. Susipykus, ūmaus būdo P. Verlenas sužalojo Artūrui ranką vienu revolverio šūviu. Už tai jam teko kalėti dvejus metus. Artūrui šis P. Verleno poelgis turėjęs tapti didžiausiu įspėjimu ateičiai, kad metas trauktis iš netinkamo kelio ir reikia sugrįžti namo bei pradėti gyventi normalų gyvenimą. Tik nuotykių Artūrui buvo negana, vis tos intrigos jį traukė, kaip magnetas. Artūro Rembo žygiai aprašomi ir pranzūcų dienraščiuose: vagystės, plėšimai, gatvės muštynės, tokia Rembo kasdienybė. Tuo metu keletą įdomesnių A. Rembo eilėraščių išspausdino Paryžiaus literatūrinis laikraštis, bet pats autorius mažokai tam skyrė dėmesio.
1873 m. nusprendęs grįžti į gimtinę, parvykęs jaunuolis atrodė brandesnis, santūrenis ir netgi atsidėjęs kiekvieną dieną kūrė. Kai jau buvo beveik sudėliojęs savo proziškų eilėraščių rinkinį „Sezonas pragare“ (Une saison en enfer), numetęs šalin visus duotus pažadus, susikrovęs mantą išėjo. Eilėraščių rinkinyje „Sezonas pragare“ atsižadama ankstesnės poezijos idealų. Rinkinys išleistas penkių šimtų egzempliorių tiražu, tačiau nė vienas nebuvo parduotas.
1874–1878 Artūras Rembo keliavo po Europą dirbdamas padienius, atsitiktinai pasitaikiusius darbus. 1875 m. jis nusprendžia nutraukti ryšius su bohema, supratęs, kad ji žlugdo jo gyvenimą, bet ir vėl ten pat į ją panirsta...
1879 m. susirgęs vidurių šiltine sugrįžo į Prancūziją, ir regis, Artūras Rembo jau suprato, kad yra reikalingas tik saviems. O paskui sekė klystkeliai: sunkiai besivaduodamas iš ligos, šiek tiek apsigydęs ir dar ne visiškai sustiprėjęs, 1880 m. išvyko į Afriką, ir paskutinius gyvenimo metus praleido kavos plantacijoje Jemene.
Etiopijoje ir Abisinijoje 1885–1888 m. Artūras Rembo užsiėmė ginklų ir vergų prekyba. Pasakojama, kad nuolat kęsdamas stiprų kelio skausmą, A. Rembo turėjęs grįžti į Prancūziją, kur jam buvo nustatytas auglys. 1891 m. amputuota dešinė koja ir po kelių mėnesių Artūras Rembo mirė sulaukęs trisdešimt septynerių.
Daugiau apie Artūrą Rembo:
Poezija pasižymi romantiniu polėkiu, dvelkia naujovišku originalumu, bet visam tam labai trūksta išbaigtumo. Dalis Artūro Rembo teiginių persmelta neigiamybėmis, negražumais, kartais atstumianti. Didelę įtaką kūrybai darė prancūzų poetas P. Verlenas, todėl nenuostabu, kad A. Rembo mintyse apstu P. Verleno braižo.
Artūro Rembo gyvenimas visada labai domindavo įvairius biografus. Išlikę daugybė jo skirtingų gyvenimo aprašymų, dažnokai prasilenkiančių su tiesa, parašyta ir daug knygų A. Rembo atminti. Koks buvo A. Rembo žinojo tik jo motina. Per savo trumpą gyvenimą poetas sukūrė nemažą pluoštą įdomių eilėraščių, tačiau jis savo kūrybą išmėtydavo, jos nekaupė, nesaugojo, dėl netinkamo, palaido gyvenimo būdo, netvarkingumo, socialinių įgūdžių neturėjimo, dažnai pamesdavo rankraščius, dokumentus, daiktus ir pinigus. Artūrą Rembo galima būtų pavadinti tikru vaidininku, nes kur tik jis ėjo, visur jį lydėdavę skandalai, policija, susidūrimai su teisėsauga. Dėl savo pikto ir nuožmaus būdo Artūras Rembo negalėjo sukurti jokių ilgalaikių santykių, draugystės, o tuo labiau šeimos. Jis nebuvo sutvertas gyventi poroje, tačiau dažnai jo eilėraščiai prabildavo šiltais jausmais, nostalgija, meile, viltimi...
Kūrybai Artūras Rembo skyrė mažiausiai laiko, o savęs nesaugodamas talentą iššvaistė. Dvasinė krizė, kurioje A. Rembo nuolat gyveno buvo labai sudėtinga: nekonkretumas, irzlumas, negebėjimas susitarti su savimi ir aplinka, artimo žmogaus neturėjimas sužlugdė jaunuolį. Bet visos tos neigiamybės, Artūrui Rembo nesutrukdė tapti vienu garsiausių prancūzų poetų.
Kūryba:
Poezija: Le Bateau ivre (1871);
Une Saison en Enfer (1873);
Les Illuminations (1886);
Poèmes (1891);
Poésiès complete d’Arthur Rimbaud (1895)
Laiškai: Lettres (1899)
Vertimai į anglų kalbą:
A Season in Hell, The Illuminations (1973);
The Illuminations (1979);
A Season in Hell & Illuminations (1991);
Complete Works (2000)
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Tavyje būsiu amžinas vasaros džiaugsmas : prancūzų meilės lyrika / [sudarytojas ir redaktorius Julius Jasaitis, Ramona, 2002 (Kaunas : Spindulys)
Sezonas pragare = Une saison en enfer ; Nušvitimai = Illuminations / Arthur Rimbaud ; iš prancūzų kalbos vertė Sigitas Geda ir Juozas Mečkauskas-Meškela. - Vilnius : Andrena : Dictum, 2003 (Vilnius : Spauda)
Biografijos:
La Vie de Rimbaud et de son oeuvre By Marcel Coulon (1929);
Flagrant délit By André Breton (1949);
Le Mythe de Rimbaud By René Etiemble (1954);
The Time of the Assassin By Henry Miller (1954);
Season in Hell By John Le Carre (1979);
Rimbaud: a Critical Introduction By Cecil Hackett (1981);
Delirium By Jeremy Reed (1991);
Arthur Rimbaud By Benjamin Ivr (1998);
Somebody Else: Rimbaud in Africa 1880-1891 By Charles Nicholl (1999);
Arthur Rimbaud By Jean-Jacques Lefrère (2001)
© Alicija Valentukevičiūtė
