Rusų prozininkas. Gimė 1911 m. sausio mėn. 14 d. Černigove, inžinieriaus šeimoje. Nuo 1918 m. gyveno Maskvoje, kur baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Maskvos transporto inžinierių institutą. 1933 m. lapkričio mėn. 5 d. būdamas studentu buvo areštuotas už „kontrrevoliucinę agitaciją ir jos propagavimą“ ir nutremtas trims metams į Sibirą. Pasibaigus tremčiai, buvo uždrausta grįžti į namus, teko klajojo po Rusiją, dirbti vairuotoju, tekintoju, ir kitokius nekvalifikuotų profesijų darbus. Karo metais tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Karo keliais praėjo nuo Maskvos iki Berlyno. Apdovanotas ordinais ir medaliais. Tarnybą pradėjo eiliniu, baigė turėdamas majoro karinį laipsnį.
Po karo pradėjo rašyti jaunimui skirtas nuotykių knygas: apysaką „Durklas“ (Кортик) (1948), jos tęsinį – „Bronzinis paukštis“ (Бронзовая птица) (1956), „Krošo nuotykiai“ (Приключения Кроша) (1960), jos tęsinį – „Krošo atostogos“ (Каникулы Кроша) (1966). Abi paskutinės apysakos buvo ekranizuotos. Pirmas rašytojo romanas pasirodė 1950 m. iš jam gerai pažįstamo vairuotojų gyvenimo „Vairuotojai“. Kitas romanas „Ekaterina Voronina“ (1955), 1957 m. buvo ekranizuotas ir visuomenės labai gerai įvertintas. 1964 m. knygų lentynose pasirodė dar vienas romanas „Vasara Sosniakuose“.
1978 m. rašytojas romane „Sunkus smėlis“, gvildena žydų likimo Rusijoje problemas, o 1987 m. pateikė romaną „Arbato vaikai“ ir 1989 m. šio romano tęsinį – „Trisdešimt penktieji ir kiti metai“, kuriuose aprašė „pergalingų“ Stalino penkmečių beprasmius žmonių žudymo ir marinimo badu vaizdus, suteikdamas jiems realistinį turinį, parodydamas diktatoriškos stalininės politikos išsigimimą ir buvusios sovietinės propagandos absoliutų melagingumą. 1990 m. iš spaudos išėjo A. Rybakovo romanas „Baimė“, 1994 – „Dulkės ir pelenai“.
Rybakovas Anatolijus Naumovičius mirė Niujorke 1998 m. gruodžio mėn. 23 d.
Kūrybos bruožai:
Jo vėlesnėje brandžiausioje kūryboje ryškiais vaizdais atspindėta Rusijos ekonominė, politinė ir socialinė tikrovė, visas „socialistinės“ totalinės valstybės kūrimo absurdas, ir žmonių kančios, kurias teko pakelti gyvenant toje valstybėje.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą
Arbato vaikai. - Vilnius : Vaga, 1989. - 493 p.
Šūvis. - Vilnius : Vyturys, 1986. - 192 p.
Krošo nuotykiai. - Vilnius : Vaga, 1969. - 298 p.
Nežinomas kareivis. - Vilnius : Vaga, 1976. - 174 p.
Bronzos paukštis. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1958. - 300 p.
Durklas. - Vilnius, 1952. - 293 p.
Vairuotojai. - Vilnius, 1987
