Kai uždaro duris

Kai uždaro duris mes išeinam
Į rudens kiek pritemdytą gatvę,
O viduj vis dar skamba tos dainos,
Kurios kartais suskaldo vienatvę,

Bet ne mums jos šįvakar. Netilpom
Į sausakimšai prigrūstą salę...
Gal palauk autobuso prie tilto,
Kad suspėtum į tirpstantį spalį.

O kol kas - vėjo smūgiai į veidą
Ir tyla į vibruojantį garsą...
O paskui pasakyk: „Neįleido.
Reiks ateiti anksčiau kitą kartą,

Kad netektų badytis alkūnėm. „
O dabar tiek žinių, nieko naujo.
Tenka tik konstatuoti - taip būna -
Ir pažerti sausų lapų saują

Tarsi grąžą mieguistam taksistui,
Ir šypsotis sutirštintam dangui -
Juk šįvakar praradom ne viską -
Po savaitės dar kartą pabandom.