Tu senas kaip mirusio laikrodžio gegė –
kukuoji į delną, minutėmis spjaudai.
Kai smėlis pažyra iš kelnių, išsekęs
jautiesi – girgždėjimas svirčių ar kaulų?
Taip girgžda ne svirtys, o svyra tik rankos –
iš lėto sutrauko metus tartum siūlą.
Ir merdintys rudenio klevlapiai trankos,
o tu lyg vanduo pro galulaukę srūvi.
Vidudieniais tu iki pusės apgirtęs,
į juodžemį byri nugriuvęs ražienoj.
Jau visos teisybės sugrūstos į stirtas,
kurių nebespėjai lig galo nužievint.
Nelieka net nieko, įsprausto į krumplį –
nei žilės, nei plikės, nei tų kur apako,
padelkomis lipusių tam, kad sukumptum,
o tu suklupai ir atlaisvinai taką...
Nuostabus eilius, gal kažkokia spraga tarp 3 ir 4 stulp. ir jaučiasi, bet tai nekeičia esmės. Padalkos, Danute, įstabus senovinis žodis. VARTOTINAS!.Kita vertus padalkos ir Afrikoj padalkos, be to, iš dainos žodžių neišmesi. Bet kokiu atveju geriau vartoti ,,padalkas'', nei parmazonus, reperius,cool ir aplamai šiuolaikinį šlamštinį slengą. Eilius - nuostabus. 5
nemanau, kad eiliavimu užsižaista. Tiesiog eiliavimas yra geras, vietomis net puikus, kak v lučšych domach Paryža, sakyčiau. Paskutinė strofa silpnesnė.