Ji tau ne pergalė, tačiau ir ne fiasko.
Laimėt geidi bet kokia kaina. Nesvarbu,
Kad šelmišku panteros nageliu išdrasko
Žaizdas širdies, kur esti žiemiškai žvarbu.
Tik jai priklauso šaltas žvilgsnis iš Aliaskos,
Tik ji augina speigą sruogose plaukų.
Žinai, kad lyg užburtas seksi jai iš paskos,
Klampiais sniegynais, neskaičiuodamas aukų,
Kurių kasdien pareikalauja jos pašvaistės -
Spalvingos verpstės dieviškai skaidrių akių.
Esi per daug poliarinių naktų iššvaistęs
Ir per mažai dar sutikai baltų lokių,
Kad leistum kaprizingai pūgai apsistoti
Pusiaukelėj, kur tu išalkęs, ji - besotė.