Gyvenimo teatras

Tu mėgsti, kai šviestuvai akina įkyriai,
o aš mieliau renkuosi jaukiai tamsią ložę.
Galbūt todėl ir mūs herojai išsiskyrė -
Kiekvienas į savas remarkas atsilošę.

Tau rolė tekusi - pavargęs matadoras,
nors visuomet elgeisi lyg įsiutęs bulius.
Nakties skliautuos žvaigždėta marguma, tad oras
atvės, kaip vėstantis koridos vestibiulis.

Ryški raudona skepeta su tavo lūpom
be galo subtiliai ir harmoningai dera -
Susimąstau - nejau negrįžtamai suklupom?
Net jeigu tai tiesa - klupėti buvo gera.

Plojimai. Prieinu prie užkulisių sienos.
Neaišku, kur gyvenimas, o kur - teatras.
Tikiu, jog kada nors užlipsime ant scenos.
Tik to spektaklio režisierius - šventas Petras.