Minutės metamorfozės

Tolybės gairė išlenkta –
Kalnais putoja slėniai
Nuogybe bąlanti lenta
Kai sudega – tik plėnys

Vakarė mėlyna migla
Sijoną pasikaišius
Man širdį džiugino ilgai,
Naktim aistringa paišės

Tartum užrišo juostą kas
Per petį ir per veidą
Nuskrido žydinčia lanka
Pavasarinis aidas

Tokia keista nakties tamsa
Kuteno garbanėlėm
Ilgai ją mintyse taisiau
Ir į padangę kėliau

Švytėjo ežero gelme,
Skardėjo čiurliais upių
Ir rankos suspaustam delne
Obels žiedynais supos

Pasilinguoja kaip viltis
Per mano dangų plaukia
Ne tolių toliai išskalbti,
O žydinti palaukė...