berniukas

Jis nusišypso ir sučiaudo dukart
iškart, kai paragauja mėtų
<mėtinės gumos>.
Ir kvepia dyzeliu.
ir bunda taip iš lėto...
ir keliasi be logiškos sekos.
Ir lyja, visad lyja,
o mes sėdim.
tik nusišypsau
o jis atneša kavos...
ir nieko nesinori, nesimiega,
taip rodos vėl ir vėl ir vėl be pabaigos...
blogai? juokinga? rimta.
ir be galo. be galo krašto ir ribų
ir virš galvos.

taip begalybę metų prasėdėsim
ir be jokios bent trupučiuką logiškos sekos.

<tūkstantį milijonų valandų>