Pilvūze raudonskruosti,
padarysiu tokį
šniūrlėkį tau
iš seno sutręšusio
“Valstiečių laikraščio”
ir lakstyk sau po
Baltąjį skersgatvį,
ar Žvirgždyno gatve
iki kapinių,
o pats vaizduosiu
didelį mėlyną gaublį,
pakilusį
ant kreivo postamento.
Kai aplinkui
morkiniai kiemsargiai
stropiai šiūruos grindinį,
iš akmenų tarpupirščių
kils dulkės
ir balandžiai balkonuose
burkuos ir dergs
ant mano viršugalvio,
nes niekada
nebus jau kitoniškai.
Dar
važinės puošnūs katafalkai
ir vaikščios damos šaligatviais,
o vairuotojai tik
šypsosis platoniškai
ir žvalgysis vogčiomis
sijonų.
O tu, pilvūze, bėk.
Ten skardis status toks.
Bėk neatsigręždamas.
Padariau juk šniūrlėkį
tau.
/skiriu Visasąjunginei Pionierių dienai atminti/