Saulė ir laumė

Laumė keliavo
Pieva basa,
Kaip ašarėlės
Žvilgėjo rasa.

Raudančią saulę
Pievoj sutiko,
Švelniai paklausė:
- Kas atsitiko?

Verkė saulutė:
Kai atsikėlė,
Eglių šešėliai
Plaukus suvėlė.

Laumė ramino,
Saulę šukavo,
Seną lopšinę,
Tyliai dainavo,

Apie mėnulio
Luotą geltoną,
Apie žvaigždelę
Mėnesio žmoną.

Saulė pavargusi
Bluostą sudėjo
Ir užu šilo.
Lėtai nuriedėjo.

Laumė šešėliais
Saulę užklojo,
Šiltą vėjelį.
Guldė prie kojų.