lietaus sultys

tada
lijo kaip iš kibiro
aš traukiau
siūlus iš tavo sielos
lyg žuvį iš eketės
lopiau
meldžiausi
gydžiau savo ašarom
seilėm
klijavau
žiedais apkamšiau
tavo kojas
nuploviau
aliejais kvapniais
aptepiau

tu pabudai
ir

tu pabudai
pieva spindėjo rasa
tavo sapnu
kūriniu nutapytu
ant mano kūno
belyjant
brėkštant
gimstant
naujam gyvenimui
švari ir tyra
kūrinyja
tavo delne
sutilpo viskas
kristalai skaidros
akyse kiekvieno aplink mus
viena kalba
tyliai pagarba atiduota
rytas pasveikinęs dieną
pasiima mūsų sapnus
voratinkly pagautus
palieka mums vandenį
ir uogą raudoną
maldą
iš lūpų į lūpas dovanotą
kad pabust
vėl ir vėl
iš naujo