(Į)Keitimai

Lūžta žodžiai, be aido uždūstantys.
Krinta skiemenys žemėn bevaisiai.
Į tave-man eilėraščių tūkstantis.
Į mane tau- vis tiek neatleisi.

Ir devintąjį kartą matuodama,
Net dešimtąjį kirpt neišdrįsiu.
Už tave muštą- nemuštą duoda man,
Už mane- nepražydusios rykštės

Tarsi antkapiai ženklina atmintį,
Skaudžiai klupdo laukimo bažnyčioj.
(Mes įvardinom debesis-atmeni?
Neprisiminei - ir nesugrįžo.)

Bet vis tiek bandom keisti gyvenimą-
Nuskaidrėt laiko vyzdžio šešėlyje,
Nors gyvensime taip, kaip gyvenome-
Įkeisti-kuo mokėt neturėjome.