priimti dieną tarsi žiedlapį,
atklydusį vandens paviršium,
ir vėl įkūnyti lyg riekę duonos,
perkeisti lyg dubenėlį vandens..
kai vakare nutūpus ji mėnuliu ant lango,
lyg Dievo ašarą
iš naujo išardyti ir išgauti perlą..
kai tu miegosi,
perlas grįš į kriauklę,
kad vėl iš naujo
patekėtų --- rytmetine--- saule ---