vienišas margas rudenio sijonėlis
stovi prie paradinių žiemos durų
ir žvelgia į tolstančio kostiumo detalę
bet tai nieko rimto
tai tik pavasaris
išdydžiai numylėtas likimų
suvirpa sekmadienis
kai supranta kad savaitėje
gyvena vien tik gėjų vardai
pirmadienis
antradienis
trečiadienis
ketvirtadienis
penktadienis
šeštadienis
nė vienos moters
ir nė vieno švelnumo
kokia keistai demokratiška mūsų kalba