liūdesio moteris aplanko

graviūrą į burną ir ornamentą į smegenis;
lipa sienomis diena, vienišai ilgomis kojomis.
tu graži, elegantiškai šypsaisi ir kalbi panages.
negrįžo vakar vyras išėjęs saulei duobės kasti

rankos keistos, veidas dar. kvailys pagalvojai,
o pati šoki viena - prieš kitą nežiūrintį.

reveransas.

purvui nuo suknelės kapsint į grindinio akį, 
kaligrafija į plaukus, pirštų galiukais žaidžianti.
ritualas gatvei - laikrodžio smėliuose paspringdintos
smiltys. vis šypsaisi.

tu graži, perstumdai mintyse kambarį,
pasilikdama  tik daugtaškius -
trys žodžiai į sieną ir atsakymo jokio

vyras iškasė rasą, tau benešant ledu virto