saliutas tau į ranką, Janka.
ir skrisk į kosmosą.
tik jei gali, užklok dar adijalu kojas,
šaltoka bus čia be tavęs man.
ir Janka pagarbą man atiduoda atsistojęs.
degtukų sugraibau.
ir skrenda, skrenda Janka
į gražius rytojus.
kai suprantu... rėkiu: palauk... dar moju:
aš palinkėt tau pamiršau...
paspaust bent ranką,
mylėjau aš tave... mylėjau, Janka...
be adijalo, nuogas prieš tave ir dangų.
guliu ir jau nešąla kojos.
dangus toks pat.
tiek pat tamsus,
tiek pat šviesesnis.
gerai, kad išskridai.
didžiuojuos.