rudens pakrašty
moteris bučiuoja lietų
krūmuose paukštis kosti
ašaros – rudens saviraiškos priemonė
kiekvienoje moteryje gyvena ruduo
paukštis savitas išsiskiria
specifine šukuosena papuošalais
slengu etiketu folkloru
kuo jautresnė moteris
tuo drėgnesnė jos ruduo
vėtrų keliais šliaužia šešėlis
keistasis laiko sargas
prieš save paukštį skraidina
ruduo rėdosi nei savo nei kitų
malonumui stengiasi padaryti įspūdį
kitam rudeniui
paukštis gieda kai nori išskrenda
kai ateina laikas moteris juokiasi
kai gali ir verkia
kai nori
moteriai širdis – viskas netgi ruduo
praskrido paukštis nė nesistengdamas suprasti
moters rudens –
protingas paukštis