pirmyn

šiaip jau pernelyg
rimtai pažvelgusi į ne
itin taktišką tavo elgesį -
įkyriai spoksojai į mane -
sutrikau it raudonas obuolys
patyrusi kas būna droviems
bijodama iškristi iš
žaidimo porinau
krankliams išsidavinėjau
ant kiekvieno kampo
žodžio noro
nepagavęs nesuprasi
kokios šiandien aš
šiek tiek meniškos sielos esu
kokios tu nesi
bijau likti bet
baimė lieka ir neapleidžia
aš traukiuosi nes tu tik
prisirišęs mane
nailonine virvele leidi žengti
pirmyn