Reginiai per akis skubiai dyla
Lyg iš anksto neperspėtos mintys.
Tavo lūpomis kalba ir tyla
Liūdesys.
Nepradėjai dar gintis,
O jau papročius triskart išmokęs,
Nekliudydamas niekieno miego,
Vėsiai pirštų galais tartum šoki
Sarabandą.
Liežuviais prabėgo
Mūsų maldos beprotiškai šnekios.
Nenuplukdęs savųjų link kranto -
Nerimsti
Lyg ko būtum netekęs
Ir manęs nenustoji purenti.
Reginiai per akis priešais srovę
Išnuomojamo kambario plotuos
Užliūliuoja dirbtinę tikrovę.
O ir mes..
Jau nustojom irkluoti.