jis valgė žvaigždes ir mėnulį
kiekvieną naktį
bet nepastebėdavo kaip sulinkęs senukas vis iš naujo jas karpydavo-
.iš popieriaus.
ir klijuodavo prie stiklinio dangaus
prieš pat aušrą
žolei nuraškant paskutinius sapnus...
kasnakt jis augino cinamono grūdą savo sielos rūsy
ir nematė, kad prieangy auga jazminas
kasnakt jis gervuogiuotomis lūpomis meldė aistros
ir nieks nesuprato..
manė, kad šalta.