Kvailystės skiltelės

***

Žinai... Galbūt
Niekad nerasim namų
Gal jų net nėra ir
Niekad nebuvo–
Tik mes žaidėm
Tik drugiai sukos
Tau apie kojas...
Tądien pievoj
Tu ir krentantis
            Šekspyras
Taip lengvai kaip
Pienės pūkas pavasario
Laukuos, žinai
Visaip būna...
Dabar gi–
Tiesiai į degantį
Lapkritį su gruodžio
Šerkšnu...

  Cur (s) ed

Išgydytas prakeikimu
Karščiuoju kliedžiu
Rudeniu ir lapais
Šlamščiu savo tylėjimą
Ir šypsaus–
Tu mano prakeikimas
Kliedesys. Ruduo. Tyla.

***

tavo blakstienų kvapas
                        persekioja
vis nepabosta naktimis
skaičiuoti tavo delno
                          linijas
įkvėpimus iškvėpimus
mažyčiai prakaito lašeliai
ant kaktos – – –
mein hertz brennt

***

Surink savo ašaras
Nemigą užtepk ant
Duonos
Įsikniaubk supjaustytom
Akim į mišką
Ir prisimink
Kaip jos plaukai
Kvepėjo naktimi

  Fėja

pasibelski tyliai savo
pėdomis į mano
gyvenimą…