Evoliucija

Priešistorė

pasistačiau svajonių pilį
iš granito
sijas plienu sutvirtinau
stikliniu jaukumu išdabinau

prašau užeiti, mieli kritikai,
jums patiks -
nei alyvų,
nei rožinių sparnų

kritikai galvom linksėjo
taip ir apsigyvenau

Antika

tobula gracija linijos žavėjo
tobulu šaltumu spigino

metalinės sienos
balsavimo teisės negavusios
(moteriškos giminės!)
mane grėsmingai apsupo
o aš sėdėjau ir džiaugiausi
kritikams įtikusi

Viduramžiai

po kelių šimtmečių
jau tik bandžiau džiaugtis -
aštrūs kampai skaudžiai kanda
kas, kad stilingi

o kai sava kėdė
iš geriausio marmuro
eretikėm
mano garbanėles paskelbė
visai susirūpinau

Naujausi laikai

nebeiškentusi tviskančios švaros
vėl kritikus pasikviečiau
sąžinei be skonio nuraminti
tie vėl žado neteko

kaip žavu!
kaip tikslinga!
Tikras mados perversmas!

o garbanėlės niūriai tupėjo kišenėje
ir tylėjo
tikslingumo neatlaikiusios

Naujausieji laikai

kai daugiakampis salas
su neoninėmis lubomis apie pikselius bendravo
vėl kritikai atžygiavo
iš įpročio pasigrožėt

laba diena, mano mielieji,
eikit švilpt

visai ne pagal etiketą
visai netikslingai
ak
ak
kaip aš taip

Poistorė

kritikų už įstatymo ribų ištremta
sėdžiu prie rožių krūmo
žvaigždėms niūniuoju
ir džiaugiuos nameliu
su rožiniais sparnais