man patiko, tik antram tos euforijos butaforijos tai ne. nes eilėraštis gana švelnus, o tos butaforijos rėksmingos tokios, neįsipaišo kažkaip. niu kekšės gal irgi man nelabai, bet iš kitos pusės buvo nebuvo. bet šiaip patiko. šypt.
Pradi, laba stėpri, bet į pabaiga sakytiuo novažiouta per daug į kraštotėnomus, vat vėskas nuo tuos vėitas ligo prasided: "slopinantį euforijas
ir butaforiškas depresijas" - pagalvuok, kap galietomi išvėngtė tuo gruotum sindruoma, nes kas ontra struofa gera, kas ontra per daug grobi ėr sakyčiau, nepateisinta, mėiga zuonas (ramiuos). Pabaiga, tarp kėtkuo (Namai be sienų-
miego zona) laba šauni, gėli, daug talpėnonti, no tėkra be sėinum, doudo ketverta, tobulieji smarke, matuos. Varyk tep tuoliau.
Na, gal čia nieko ir nereikia suprasti... Juk čia miego zona. Sapnai... Primena Salvadorą Dali... Siurrealizmas, kuris tikrai čia pasiteisina. Netgi tas kavos lašas, sutekantis į staktą iš ten. Visada jaučiau Tavo kūryboje labai aiškią kryptį į siurrealizmą. Manau, kad tai labai gerai. Tau tinka. Tai nėra nauja, bet... Kas yra nauja? Nauja yra gerai pamirštas sena;))
Man nieko nesakantis, deja... žodžiai lietuviški, tarkim "Atšalę kavos lašai suteka į staktas"- nieko nesuprantu...Gal kas kavos puoduką į durų staktą paleido?
Už išmonę duočiau 2, bet kadangi kiti gerai vertina, tai nevertinsiu visai, gal aš mano problema, kad nesuprantu...