Egipto moterų laimė I dalis

Padavonota neidealiems idealams:)
2004-04-03 (12)

Autorė Rasa


VEIKĖJAI:

VYRAS 1-EGIPTO FARAONAS
MOTERIS 1-EGIPTO FARAONO SUTUOKTINĖ
VYRAS 4-RAŠTININKAS
VYRAS
ŠUO
LIŪTAS
MOTERIS 2
VYRAS 2-MAIŠTO RENGĖJAS
VYRAS 3-ŽINYS
PASIUNTINYS
MOTERIS 3
MOTERIS 4
MOTERIS 5
MOTERIS 6
MOTERIS 7
VYRAS 5
VYRAS 6
VYRAI
VYRAI TURGUJE
VYRAS 7
VYRAS 8
VYRAS 9
VYRAS 10





















PROLOGAS

Širdis ilgesingai riaumoja
Žvaigždėtame danguje
Blyksi fakelo vaivorykštės spalvom ugnis
Piramidėse
Dykumoje
Ilsisi dykumų paslėpta
Faraonų nemarioji paslaptis

Ankstus rytas. Sode vyras ir moteris apsikabinę.

Vyras1: 
              Išeiti turiu
              Tave palikti vieną
              Nesiilgėk manų akių
              Jos Tau nepriklauso
              Nesi Tu mano karalienė
              Nesu aš Tavo tarnas

Moteris 2:
              Lai gailestingieji Dievai
              Jūs lydi kelyje
              Valdove

Vyras išeina.

Moteris 2:
              (žvelgia į veidrodį)
              Pasakas sekei Tu mielas karalaiti
              Meile alsavai tebūdamas dvariškiu
              Dabar kur nori ten sau keliauji
              Uždaręs duris gali nebeįsileisti
              Nepageidaujamų nelaukiamų svečių
              Bandžiau įpust Tau savo meilę
              Savo bučiniais glamonėmis
              Ne man pavergti lemta valdovo širdį
              Tokia rūsčių Dievų bausmė
             







I VEIKSMAS

Vyras 1 skubiai bėga į rūmus. Vestibiulyje laukia šuo (vyras kniūpsčias) ir liūtas (vyras kniūpsčias). Pasitinka raštininkas su papirusu.

Vyras 1:
              Sveikas
              Kas skamba karalystėje?
              Dievų palaimintame Egipte

Raštininkas:
              Valdove
              Aplinkui priešai knibžda
              Kartoja kad artėja
              Jūsų karalystės pabaiga

Vyras 1:
              Įrodymų ar turi
              Šiems kaltinimams
              Jei šie nepagrįsti
              Geriau jų neminėk
              Užrūstinsi Miami
              Teisingumo Deivę
              Ir mūsų šalį prakeiksmas prislėgs

Raštininkas:
              Šviesus Valdove tik neužsirūstinkite
              Aš tik persakau
              Dvare sklandančius gandus

Vyras 1:
              (su džiūgesio tonu)
              O kur Valdovė?

Raštininkas:
              Ji ilsisi šventyklos tamsoje
              Dar vis rauda
              Širdimi...

Vyras 1:
              Ko rauda
              Šviesioji Egipto karalienė
              Ar kas įskaudino Valdovę
              Elgesiu
              Žodžiu

Raštininkas:
              Ji akyse gęsta tamsoje
              Jūsų nebuvo du mėnesius
              Valdymas ne moters pečiams

Vyras 1:
              Motina manoji visuomet
              Pasirengusi pagelbėti
              Ko gi jai liūdėti
              Valdyti jos dalia
              O ne gedėti

Raštininkas:
              Jūs dar nežinote kas nutiko
              Bet lėkit pas ją
              Jos paslaptis
              Ne mano lūpoms

Vyras 1 išeina lydimas šuns ir liūto.

Šuo:
              Sakiau Tau
              Nemyli mūsų Valdovės
              Mūsų šeimininkas

Liūtas:
              Užuodžiu nuo jo kūno
              Kvapą kitos dvėselienos

Vyras1 įžengia į šventyklos erdvę.

Moteris 1 klūpodama ties altoriumi meldžiasi garsiai.

Moteris 1:
              Palaiminta derlinga Nilo žeme
              Vanduo apvaisinantis žemę
              Suteik stiprybės valdyti
              Nuolankiai tarnaitei
              Valdovui visuomet pagelbėti

              Lai širdyje pyktis ir pavydas
              Surūksta smilkalais aukos
              Lyg atnašas Tau

              Meile ir geismu sušildyk
              Patalą sutuoktuvių
              Lai antrą kartą užsimezga naujas
              Faraono sėklos vaisius

              Būkite gailestingi
              Šventieji Egipto Dievai

Vyras 1:
              (prisiartinęs atsiklaupia šalia)
             
              Atleiskite Valdove
              Kad kaip pasalūnas
              Karščias Jūsų maldas
              Tamsoje klausiau

              Ko ašaros balsą Jūsų smaugia
              Ko valdymą numetusi lyg šydą
              Užsidengėte nauju
              Nepaauksuotu
              Žvakių ir smilkalų prieblandoje

Moteris 1:
              O Valdove
              (nulenkusi galvą)
              Valdyti aš...
              Valdyti šalies
              Neįstengiu viena
              Manasis šeimininke
              (žvelgia  į akis)

Vyras 1 (nusisuka):
              Tai palūžote
              Neišlaikėte išbandymo
              Eiti su manim Jums per sunku
              Jūsų nevienija su manim ryšys
              Dvasinis
              Ar Jūs žinote kur aš buvau

Moteris 1:
              Taip
              Nereikia net širdies klausti
              Galima išgirsti iš dvaro kalbų

Vyras 1:
              Keliaukite į savo apartamentus
              Aš greit pagerbsiu Jus
              Savo atvykimu
              Tik nenaudokite per stiprių
              Smilkalų
              Aš jiems atsparus

Vyras 1 išeina.

Moteris 1:
              (meldžiasi)
              Lai Dieviškasis Ra suspindi danguje
              Naktis lai viltimi pragysta
              Aš nieko nieko nesakysiu jam
              Mes vieną Dievą
              Vieną valdžią išpažįstam

Vyras 1 ir Moteris1 guli šalia viens kito. Prieblanda.

Liūtas:
              Karalius
              Nepasitiki niekuo
              Toks užgaulus

Šuo:
              Tikriausiai Dievai nusisuko
              Nilo potvynis
              Neatneš vaisingų metų
              Badas baisiau nei karas
              Tai kova be pergalės laurų

Liūtas:
              Valdovas rungtyniavo ne tam
              Kad pasižymėtų kieno nors akyse
              Norėdamas pirmiausiai sau pačiam įrodyti
              Kad visada gali įvykdyti
              Tai kas viršija jo jėgas
              Jis bando meilę suvaldyti
              Bet meilė nelygi kova

Šuo:
              Ar meilė gali būti geismas
              Čia ir šią akimirką

Liūtas:
              Prie sutuoktuvių guolio
              Kalbėdamas apie meilę
              Geismo nemaišyk
              Jo čia nėra
              Tai pareiga
              Valdyti

Šuo:
              Čia Egiptas
              Teisingumas laimi visur čia

Atsibunda vyras 1.

Vyras 1:
              (apkabina moterį 1)
              Aš sieloje ir kūne jaučiu
              Kyla nežinoma jėga
              Nirtulingas pasipiktinimas
              Neteisingumu ir niekšybe

              Bandau būt visiems teisingas
              O lieku šventas gerbiamas
              Tik Dievų akyse

              Aplinkui žmonės šmeižia
              Sudaužo viską kas tyra

              Valdove ar girdite mane

Moteris 1:
              Taip Valdove aš Jūsų
              Klausausi įdėmiai
              Atvira širdimi

Vyras 1:
              Jūsų lūpomis kalba liūdesys
              Rytoj Nilo šventė

Moteris 1:
              Sakykite kas ji

Vyras 1:
              Apie ką Jūs Valdove
              Ar drįtate Valdovo
              Meile abejoti
              Jei bus kita
              Jūs sužinosite pirma

Moetris 1:
              Sakykite kas ji
              Aš nepavydžiu
              Tik noriu žinoti kas kita
              Kuri aistringai kiekvieną
              Naktį miršta Jūsų glėbyje
              Kai aš vaitoju
              Vieniša
              Sutuoktuvių guolyje

Vyras 1:
            Manęs laukia valstybės reikalai
              Sėkmės dvejonėse
              Valdyti nepamirškite šalies
              Ir dvaro
              Meilės guolyje darosi žvarbu
              Sugrįšiu nežinau kada
              ...
              Gal kito Nilo potvynio metu
              Jei lauksite nepakeisiu nutarimo
              Būsite mano Valdove

Vyras 1 išeina.

Moteris 1:
              Viltimi maitinsiuosi
              Visus metus
              Nilo žemė nederlinga
              Meilė irgi apgauna...

Įsiveržia vyras 1 į kabinetą. 

Vyras 1:
              Keliaujam į  karą
              Nemėgstu karų
              Smurto
              Kardas nesutvertas mano rankoms
              Kai reikia valstybės labui
              Tenka juo pamojuot

Raštininkas:
              Laimingo kelio
              Neatsisveikinsite su Valdove

Vyras 1:
              Ji savo kelią
              Žino
              Nereikia jai nurodymų
              Dievai
              Šventovės tarnaitei maloningi
              Neleis valstybės vairo
              Pasukt priešinga tėkme
              Nei teka Nilas

Vyksta karininkų posėdis. Ginkluoti vyrai.

Maišto rengėjas:
              Suduokim smūgį Egiptui
              Plėškim jo turtus
              Valdovo galvą nuplėšę
              Pristatysim ją Valdovei
              Našlei po kojomis
   
              Ir šalis mūsų bus

Žinys:   
              Žvaigždės sako kad Jūsų
              Sėkmės žvaigždė dar nepatekėjo
              Meluojate patys sau
              Kad galite Egiptą
              Nugalėt
              Šalį kurią valdo pačios
              Šviesos sūnus-Ramzis

Maišto rengėjas:
              Šviesa naktį ir ta užgęsta

Žinys:
              Pamiršai brolau paminėt
              Žvaigždes
              Jos Dievų valią atnašauja
              Kas netiki Dievais
              Niekšiškas jų gyvenimas

Įeina skubiai į pasalą egiptiečių pasiuntinys.

Žinys:
              Kas girdėti nuo Valdovo?

Pasiuntinys:
              Ramzis atkeliaus su aušra į šį uostą
              Palyda jo menka
              Linkiu sėkmės kovoj
              Ir žiūrėkit neišduokite kas nurodo
              Kuriuo keliu
              Keliauja šviesa

Išeina.

Maišto rengėjas:
              Ką aš tau sakiau
              Viskas labai paprasta
              Mirtis ne bulius
              Žvelgiant akis į akį
              Ji dūria nesustodama
              Neabejodama
              Tiktai į širdį
              (išsitraukia durklą)

Žinys:
              Karas vienybės
              Gerovės šaliai
              Niekada neduos

Maišto rengėjas:
              Bet garbės
              Nepagailės

Laivo denis.
Vyras 1:
              Žiauriai elgiuosi su Karaliene
              Myliu tik ją
              Tačiau jos aistra šventovės
              Sienoms
              Maldai
              Tas pasiaukojimas
              Jis tinka Valstybei tik ne man

              Noriu, kad ji tik man šypsotųs
              Egipto pirmoji moteris

              Tačiau mesk iš galvos kvailus
              Pavydo priepuolius
              Ji juk skaisti
              Drovi
              Nekilminga
              Savu protu ir atsidavimu
              Patekusi dvaran
       
              Tik tokia Egipto Karalienė
              Privalo būti
              Ir yra

Raštininkas:
              Jūs nemiegate?

Vyras 1:
              Negaliu užmigti
              Baimė kausto protą
              Jėga kurios negaliu suvaldyti
              Verda manyje

Raštininkas:
              Jūsų prašymu atvyko
              Viešne
              (šypsosi)
              Ar man ją įleisti?

Vyras 1:
              (be emocijų nusisukęs pamoja ranka)
              Lai įeina

Moteris 2:
              Valdove (klaupiasi)
              Už ką man šis pasmerkimas
              Kodėl man tremtis skirta
              Jaunystė manoji vysta
              Aš negaliu
              Likti vieniša

Vyras 1:
              Jūs mane mylite
              Ir nusilenksite man
              Antroji mano žmona
              Sutinkate būti
              Ar ne

Moteris 2:
              Sutikti privalau
              Nes Jus myliu
              Tik nekankinkite abejonėmis mane
              Sakykite
              Kas ta kita
              Po Valdovės

Vyras 1:
              Jūs susitarėt išvien
              Nepasidalijate
              Tuščia garbe
              O kas jeigu būtų trečioji
              Ar gi Jūs nemylėtumėte manęs

Moteris 2:
              Ne
              Tik apmaudas širdį gels ir gėlė

Vyras 1:
              Kuo toliau tuo labiau gels
              Nes abejonės man nepatinka
              Valdau Egiptą o Egiptas valdo mane

              Atleiskite
              Dabar leidus turiu prieš kovą
              Pailsėt nuo kvailų abejonių
         
              Ateikite po mūšio į pergalės puotą
              Tik nesikvėpinkite per stipriais kvepalais
              Aš jiems atsparus...

Moteris 2 išeina.

Vyras 1 ryte pabudęs patenka į spąstus. Jis patenka pasidabinęs mote-riškais drabužiais į graikų valdovo haremą.

Vyras 1:
              Esu aš Egipto faraonas
              Moterų hareme
              Graikijos šalyje

Moteris 3:
              Juokaujate
              Jūs gi visai nieko mergina
              (moterys juokiasi)
 
              Netikime vyrais
              Jie smurtauja žudo
              Nebūna jie hareme
              Jie mus išsiveda lyg
              Kumelaites pajodinėt
              (isteriškas juokas)

Vyras 1:
              Jums patinka toks likimas

Moteris 4:
              Likimas
              Tai laimė
              Auksu pasaldintas vanduo iš aukso taurės
              Ko gali dar geisti
              Žmogiška būtybė
              Gyvendama lyg Olimpe kartu
              Kartu su Dievais

Vyras 1:
              Jūsų Dievai nuodėmingi
              Artimi labai žmogui
              Dievai negali būti ydingi
              Jie saugo teisybę

Moteris 5:
              (pertraukia vyrą 1)
              Kieno teisybę?
              Tikrai drauguže
              Ji ne mūsų

Moterys juokiasi.

Ateina prižiūrėtojas. Išsiveda dvi moteris už parankių temdamas. Bau-giai visos susibūrusios ratu nutyla.

Vyras 1:
              Jūs atsipalaiduokite
              Pašokite
              Pagrokite fleitomis
              Paskaitykite protėvių išminties

Moteris 3:
              Kaip galime atsipalaiduoti
              Kai kitas ne mus išsivedė
              Malonių turime per menkai
              Kad progai pasitaikius
              Jomis nepasinaudoti

Vyras 1:
              Mūsų Karalystėje už prievartą
              Mirtimi baudžia

Moteris 6:
              Jūs poetiškai nuspalvinat tikrovę
              Deja visur ji moterims viena
              Ir ta pati
              Juodos spalvos
              Neišvengsi gimus
              Silpnąja lytimi

Pauzė. Groja kurį laiko lengva muzika.
Grįžta moterys, kurios buvo išvestos. Neatpažįstamai sudarkytais kūnais, kūnai kruvini nuo pjautinių žaizdų, suplėšytais rūbais, suveltais plaukais.

Vyras 1:
              (pripuola prie jų)
              Kas nutiko?
              Kuris žvėris Jus šitaip
              Sužalojo?

              Medžioklė nepavyko?

Moteris 7:
              Tas žvėris-vyras
              Nepasotinamas
              Iš visų gyvių
              Šlykščiausias padaras
              Vadinantis save Karaliumi

Vyras 1 nuleidžia rankas ir atsisėda.