dulkės

nupurtau pelenus
nuo savo lūpų
ir spaudžiu saujoj
parduotą kino bilietą
tarsi blauzdikaulį
į jau tiek kartų matytą
nenufilmuotą gyvenimą
kuriame visi mes sirgsim
encefalitu gripu nemiga
ar už tą pačią futbolo komandą
su cigarečių firmos emblema
ant marškinėlių
bet aš vis tiek einu
o akyse spalvinga
dėvėtų karstų reklama
(keliolikos procentų nuolaida
nuolatiniams klientams)
jie nė velnio nežino
kad mirti vasarą
man bus per karšta
todėl alsuodamas
braukiu prakaitą
nuo kaktos
o ant pirštų
tik pelenai
tik dulkės
kuriomis buvau