pastoralė
ten aukštai
žilabarzdis piemuo pano
dūdele ožkų bandai pūtinėja
kaprizingą ariosto oktavą
rožių ir epomėjų skambesiu
protą temdo meilės
gaida įsismelkusi į ritualus petrarkos
sonetu lakiuoju eteriu –
metaforomis maitinama meilė ten
aukštai harmoninga rimtimi dvelkia
papūsk žilabarzdi
ir palei mano šikšnosparnių olą
anoks čia tas būstas
be moters katės ir židinio
įlašink beržo tošin šlakelį
šviežio ožkos pieno –
meilės religinėms apeigoms
lai moters nepažįstama gamta
po avikailių apklotais
sielą tikėjimo opiumu apkvaitina
ten aukštai
rožių ir epomėjų skambesyje šiukštu
niekam neprasitark apie tai:
toji laimė - diagnozė